Lietuvos bankas

[[#ex]]

Atsakingojo skolinimo nuostatai

2011 m. Lietuvos bankas patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus  (149.3 KB )(su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurių tikslas - skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo bei perteklinės rizikos koncentracijos riziką ir norint apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos, taip pat ugdyti atsakingojo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo.

Atsakingojo skolinimo nuostatai įpareigoja kredito įstaigas visokeriopai įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, apibrėžia didžiausią leistiną gaunamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykį (angl. loan-to-value) bei didžiausią visų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį (angl. debt-service-to-income), nustato didžiausią galimą kredito grąžinimo trukmę ir kitus atsakingo skolinimo veiksnius.

Nuostatuose apibrėžti šie reikalavimai:

  • didžiausias leistinas gaunamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value, LTV) – 85 proc.;
  • didžiausias visų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI) – 40 proc.;
  • didžiausia galima kredito grąžinimo trukmė – 30 metų;
  • kiti atsakingo skolinimo veiksniai.

Susiję dokumentai:

Galiojanti Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcija (149.3 KB )

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojanti nauja Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcija

Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai


Anticiklinis kapitalo rezervas

Šiuo metu Lietuvoje galioja 0 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma. Pagrindinis anticiklinio kapitalo rezervo taikymo tikslas – apsaugoti bankų sistemą nuo galimų nuostolių dėl cikliško sisteminės rizikos augimo, taip prisidedant prie tvaraus kreditų teikimo realiajai ekonomikai finansinio ciklo metu.

Vienas iš svarbių makroprudencinės politikos tarpinių tikslų yra riboti perteklinį kredito augimą, pernelyg didelį finansinį svertą ir siekti jų išvengti. Anticiklinis kapitalo rezervas yra viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti. Anticiklinio kapitalo rezervo taikymą reglamentuoja Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. priimtos Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės (375.5 KB ).

Didesnė nei 0 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma bus nustatoma tada, kai šalies kredito rinka augs pernelyg sparčiai ir tai didins finansų sektoriaus sisteminės rizikos lygį. Taip būtų slopinamas pernelyg spartus kredito augimas finansinio ciklo pakilimo metu ir švelninamas kreditavimo apimčių mažėjimas ekonominio nuosmukio metu. Sukaupiant pakankamą kapitalo rezervą galimiems bankų nuostoliams padengti krizės laikotarpiu, mažinamas kreditavimo cikliškumas ir stiprinamas finansų sistemos atsparumas. Anticiklinio rezervo norma yra papildomas reikalavimas, kuris turi būti užtikrinamas bankų bendru 1 lygio kapitalu (angl. Common Equity Tier 1, CET1).

Anticiklinio kapitalo rezervo normą nustatome kas ketvirtį remdamiesi išsamia finansų ir nekilnojamojo turto sektorių būklės analize, kuriai naudojame įvairią kiekybinę ir kokybinę informaciją. Plačiau apie anticiklinės kapitalo rezervo normos nustatymą Lietuvoje rašoma Lietuvos banko teminiuose straipsniuose „Anticiklinio kapitalo rezervo taikymas Lietuvoje“  ir „Išankstinio įspėjimo rodikliai anticiklinio kapitalo rezervui nustatyti Lietuvoje“ (straipsnis anglų kalba „Leading Indicators for the Countercyclical Capital Buffer in Lithuania (839.1 KB )“).

Sprendimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo:

Skelbimo ciklas Anticiklinio kapitalo rezervo norma Įsigaliojimo data Aktualus nutarimas Sprendimą pagrindžianti medžiaga
2017 m. II ketv. 0 % 2017 06 30 Nutarimas Anticiklinis kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (295 KB )
2017 m. I ketv. 0 % 2017 03 31 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (292.5 KB )
2016 m. IV ketv. 0 % 2016 12 31 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (290 KB )
2016 m. III ketv. 0 % 2016 09 30 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (290 KB )
2016 m. II ketv.  0 % 2016 06 30 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (137.5 KB )
2016 m. I ketv.  0 % 2016 03 31 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (130 KB )
2015 m. IV ketv.  0 % 2015 12 31 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (129.5 KB )
2015 m. III ketv.  0 % 2015 09 30  Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (128.5 KB )
2015 m. II ketv. 0 % 2015 06 30 Nutarimas Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga / Duomenys (131.5 KB )

Svarbių trečiųjų šalių nustatymas Lietuvoje

2015 m. gruodžio mėn. Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) išleido Rekomendaciją ESRV/2015/1, skirtą atskirų valstybių narių sprendimams dėl anticiklinio rezervo normų pozicijoms su ne ES šalimis („trečiosiomis šalimis“) pripažinimo ir nustatymo standartizuoti. Rekomendacijoje numatyta, kad paskirtosios institucijos kiekvienais metais turi nustatyti trečiąsias šalis, kurių atžvilgiu jų bankų sektoriai patiria reikšmingą riziką, ir vykdyti rizikų, kylančių dėl per daug sparčiai didėjančio šių šalių kreditavimo, stebėseną.  

Lietuvos bankas jokių Lietuvai reikšmingų trečiųjų šalių nenustatė.

Reikšmingų trečiųjų šalių nustatymas buvo atliekamas pagal Sprendime ESRV/2015/3 nustatytus kriterijus, kuriuos ESRV taikė nustatydama Europos Sąjungai reikšmingas trečiąsias šalis. Daugiau informacijos apie metodiką, taikytą reikšmingoms trečiosioms šalims nustatyti, pateikiama tekste Anticiklinio kapitalo rezervas: sprendimą pagrindžianti medžiaga.

Reikšmingų trečiųjų šalių nustatymo, jų anticiklinio rezervo normų pripažinimo ir nustatymo procedūros bei pranešimai apie atitinkamus sprendimus Lietuvos banke nustatyti pagal Rekomendaciją ESRV/2015/1.


Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas

Siekdamas padidinti sisteminės svarbos bankų atsparumą neigiamiems sukrėtimams, Lietuvos bankas identifikuoja sisteminės svarbos finansų įstaigas ir nustato papildomus šių įstaigų kapitalo rezervus. ES mastu papildomi kapitalo rezervai sisteminės svarbos finansų įstaigoms nustatyti ketvirtojoje Kapitalo reikalavimų direktyvoje. Papildomas sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas nustatomas atsižvelgiant į šių įstaigų svarbą ir potencialią žalą, kurią patirtų šalies finansų sektorius ir visa ekonomika žlugus konkrečiai įstaigai. Nustatytas papildomas kapitalo rezervas leidžia šioms įstaigoms padengti didesnius galimus nuostolius ir taip sumažina šių įstaigų bankroto tikimybę.

Nustatant finansų įstaigos sisteminę svarbą, Lietuvos bankas remiasi šiais kriterijais:

  1. dydžio;
  2. svarbos ES ar Lietuvos ekonomikai;
  3. tarpvalstybinės veiklos svarbos;
  4. įstaigos ar finansinės grupės ir finansų sistemos tarpusavio susietumo.

Finansų įstaigų sisteminės svarbos nustatymas detalizuotas 2014 m. gruodžio 16 d. Europos bankininkystės institucijos gairėse (387 KB ). Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo taikymą reglamentuoja Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. priimtos Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės (375.5 KB ).

Sisteminės svarbos įstaigų sąrašą ir įstaigoms priskirto kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydžius skelbiame kiekvienų metų pabaigoje.

Sisteminės svarbos įstaigoms taikomas vienų metų pereinamasis laikotarpis atitinkamam kapitalo rezervui sukaupti. Pavyzdžiui, 2015 m. nustatytos sisteminės svarbos įstaigos papildomą kapitalo rezervo reikalavimą privalo tenkinti nuo 2016 m. gruodžio 31 d. 2016 m. vertinimo metu nuspręsta palikti sisteminės svarbos įstaigų sąrašą, joms priskirto kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydžius, bei datą, nuo kurios turi būti sukauptas šis rezervas, nepakeistus. 

Sprendimai dėl sisteminės svarbos įstaigų ir įstaigoms priskirto kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo normų nustatymo:

Skelbimo ciklas Nustatytos sisteminės svarbos įstaigos ir joms priskirti papildomi kapitalo rezervai Įsigaliojimo data Aktualus nutarimas
2016 m. IV ketv.
  • AB SEB bankas – 2 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
  • „Swedbank“, AB, – 2 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
  • AB DNB bankas – 2 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
  • AB Šiaulių bankas – 0,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
2016 12 31 Nutarimas
2015 m. IV ketv. 
  • AB SEB bankas – 2 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
  • „Swedbank“, AB, – 2 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
  • AB DNB bankas – 2 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
  • AB Šiaulių bankas – 0,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
2016 12 31 Nutarimas

Kitų ES valstybių makroprudencinės politikos priemonių taikymas

Bendradarbiaujame su už ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą atsakinga Europos sisteminės rizikos valdyba, siekdami užtikrinti, kad ES valstybės pripažintų ir tarpusavyje taikytų makroprudencinės politikos, t. y. finansų sistemos rizikos ribojimo, priemones.

Europos sisteminės rizikos valdyba išleido rekomendaciją, kuria siekiama užtikrinti makroprudencinės politikos priemonių savanorišką pripažinimą ir abipusišką taikymą (angl. reciprocity) tarp ES valstybių narių. ESRV siekia formuoti praktiką, kad nacionalinės institucijos kiek įmanoma labiau automatiškai pripažintų kitų valstybių narių taikomas makroprudencinės politikos priemones. Tokiu būdu siekiama harmonizuoti reguliacinę aplinką tarp skirtingų ES valstybių narių, mažinti reguliacinį arbitražą ir užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Bendrojoje rinkoje. Lietuvos bankas kiekvienu atveju sprendžia, ar ESRV rekomenduojamas makroprudencines politikos priemones pripažinti ir abipusiai taikyti.

Data Rekomendacija Rekomendacijos įgyvendinimas
2016 m. birželio 24 d.                   Rekomendacija ESRV/2016/4 dėl 1 procento Estijos sisteminės rizikos rezervo normos pripažinimo ir abipusiško taikymo Lietuvos bankas šią rekomendaciją įgyvendino ir Lietuvos banko valdybos nutarimu įpareigojo Lietuvoje veikiančius bankus nuo 2017 m. liepos 3 d. visų Estijoje turimų pozicijų atžvilgiu taikyti 1 procento sisteminės rizikos rezervo normą.

Indėlių draudimas

Indėlių draudimo tikslas - užtikrinti indėlių apsaugą finansų įstaigų nemokumo atveju ir taip prisidėti prie finansų rinkos stabilumo palaikymo ir visuomenės pasitikėjimo finansų įmonėmis didinimo. Lietuvoje indėliai draudžiami iki 100 000 eurų sumos, kai indėliai laikomi banke, banko filiale arba kredito unijoje. Draudimo suma apskaičiuojama sumuojant visų indėlininko indėlių sąskaitų likučius visuose to banko skyriuose ir filialuose. Valiutinių sąskaitų likučiai perskaičiuojami į eurus. Vieno asmens indėliams, laikomiems skirtinguose bankuose ar kredito unijose, suteikiamos atskiros garantijos, t. y. iki 100 000 eurų kiekviename banke ar kredito unijoje.

Siekiant suderinti pagrindinius indėlių draudimo principus ES, 2014 m. buvo priimta Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (902.6 KB ). Direktyva siekta suvienodinti indėlių draudimo apsaugą ES šalyse ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas indėlius priimančioms įstaigoms skirtingose šalyse.

Direktyvos nuostatos 2015 m. gruodžio 3 d. perkeltos į Lietuvos teisės aktus papildant Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Remiantis įstatymo nuostatomis, kasmet iki kiekvienų metų birželio mėn. vieniems metams – laikotarpiui nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. – Lietuvos bankas įvertina į Indėlių draudimo fondą įmokas mokančių įstaigų veiklos rizikingumą. Finansų įstaigos vertinamos pagal riziką siekiant užtikrinti, kad įstaigos, kurių bankroto rizika yra didesnė, sumokėtų didesnes įmokas į Indėlių draudimo fondą nei mažiau rizikingos finansų įstaigos. Indėlių draudimo fondo administravimo ir metinių įmokų skaičiavimo funkcijas atlieka VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Šiais įstatymo pakeitimais įgyvendinami keli indėlių draudimo sistemos principai:

  • nustatytas minimalus 0,8 proc. apdraustųjų indėlių sumos tikslinis indėlių draudimo sistemos lygis, jį Indėlių draudimo fondas turi pasiekti iki 2024 m. liepos 3 d.;
  • nustatant įmokas, indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo būti vertinami pagal jų veiklos rizikingumą;
  • indėlių draudimo įmokos mokamos nuo apdraustųjų indėlių iki 100 000 eurų sumos.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-08-31