Lietuvos bankas

1922 m. Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą. Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis, vadovavęs bankui iki 1929 m. Vėliau Lietuvos banko valdytojais buvo Vladas Stašinskas (1930–1939), Juozas Tūbelis (1939), Juozas Paknys (1939–1940).

1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjusiam veikti bankui vadovavo Bronius Povilaitis (1990), vėliau Valdybos pirmininkais dirbo Vilius Baldišis (1990–1993), Romualdas Visokavičius (1993), Kazys Ratkevičius (1993–1996), Reinoldijus Šarkinas (1996–2011), šiuo metu  – Vitas Vasiliauskas (nuo 2011).

2017

Dabartis

Nauji ketverių metų strateginiai tikslai

2017 m. sausio 10 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines artimiausių ketverių metų veiklos kryptis ir numatė konkrečius tikslus. Juos įgyvendinęs, Lietuvos bankas taptų vienu efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

2017

2017–2020 m. Lietuvos bankas didins savo kaip kompetencijos centro ekonomikos ir finansų klausimais vaidmenį, dirbs, kad būtų sukurta konkurencinga ir pažangi mokėjimų rinka Lietuvoje, sieks uždirbti kuo didesnę investicijų grąžą, kad būtų padengiamos veiklos išlaidos ir pelnas pervedamas į valstybės biudžetą. Lietuvos bankas numato tapti inovacijas ir tvarų finansų rinkos augimą skatinančiu finansų sektoriaus partneriu. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje.

Europos elektroninių mokėjimų eurais erdvėje

2016 m. sausio 1 d. Lietuva įsitraukė į 34 valstybes apimančią bendrąją elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA.

2016

Tai antras svarbus žingsnis atsiskaitymų srityje kuriant bendrą mokėjimų rinką Europoje. Pirmas platus žingsnis ta kryptimi žengtas Lietuvoje įvedant eurą; ir dabar eurų banknotais bei monetomis, išvengdami valiutos keitimo paslaugų, galime atsiskaityti devyniolikoje euro zonos valstybių. SEPA projektui Europoje rengtasi beveik 15 metų, jis iš esmės keičia elektroninių mokėjimų rinką ES, nes nebereikės skirstyti elektroninių mokėjimų eurais į vietinius ir tarptautinius.

Eurosistemos dalis

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi.

2015

Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su ECB bei 18 kitų euro zonos šalių centrinių bankų dalyvauja priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais. Priklausydamas Eurosistemai, mūsų šalies centrinis bankas turi teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale.

ECB nuotraukoje: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kartu su kitais ECB valdančiosios tarybos nariais.

Lietuvoje įvesta bendroji Europos valiuta

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras.

2015

Eurų banknotus ir monetas kaip teisėtą mokėjimo ir atsiskaitymo priemonę atsiskaitydami grynaisiais euro zonoje Lietuvos gyventojai naudoja kartu su daugiau kaip 300 mln. žmonių devyniolikoje valstybių. Įvesti bendrąją valiutą eurą Lietuva įsipareigojo įstodama į ES. Prireikė dešimties metų, kad mūsų valstybė įvykdytų euro įvedimo reikalavimus ir pasirengtų pakeisti valiutą.

Nuotraukoje: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas euro įvedimo naktį iš bankomato Vilniaus centre išsiėmė pirmąjį euro banknotą.

Eurų banknotų siuntos

2014 m. spalio 23 d., rengiantis bendrosios valiutos įvedimui, pirmoji eurų banknotų siunta buvo atskraidinta į Vilniaus oro uostą, spalio 29-ąją – Kauno oro uostą.

2014

Banknotai sėkmingai pasiekė Lietuvos banko saugyklas dviejuose didžiausiuose šalies miestuose, iš kur jie buvo paskleisti po visą mūsų kraštą. Kad patenkintų tuo metu turėjusį kilti banknotų poreikį ir užtikrintų reikalingas atsargas, iš viso iki 2014 m. pabaigos Lietuvos bankas atsigabeno 132 mln. vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų. Visų nominalų eurų banknotų įsigyta iš Vokietijos centrinio banko – Bundesbanko.

ECB Pirmininkas padovanojo euro žvaigždę

2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banke lankėsi ECB Pirmininkas Marijus Dragis (Mario Draghi).

2014

Tai buvo pirmasis ECB vadovo vizitas mūsų šalyje. Svečias dalyvavo Vilniuje surengtoje euro įvedimui skirtoje konferencijoje „Euras Lietuvoje: viena rinka, viena valiuta, bendra ateitis“. Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui M. Dragis įteikė simbolinę euro žvaigždę, kuri tradiciškai dovanojama į euro zoną stojančios šalies centriniam bankui.

Tarptautinio valiutos fondo vadovės vizitas

2013 m. liepos 18 d. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristina Legard (Christine Lagarde) lankėsi Vilniuje.

2013

Ji susitiko su Lietuvos banko valdybos nariais,  kalbėjo Lietuvos banko organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Europos ekonominė integracija: iššūkių ir galimybių vertinimas“. 1997 m. Lietuvoje pirmąkart lankėsi tuometinis TVF vadovas Mišelis Kamdesiu (Michelis Camdessus).

Atskraidino litus

2012 m. gegužės 23 d. pirmą ir paskutinį kartą partija naujų litų banknotų, atspausdintų Vakarų Europoje, Lietuvą pasiekė oro keliu.

2012

Taip Vilnių iš Liono (Prancūzija) atgabenti 2007 m. laidos 10 ir 20 litų ir 1997 m. laidos 200 litų banknotai,  kuriuos spausdino Prancūzijos kompanija Oberthur technologies. Papildytų litų banknotų atsargų Lietuvos bankui pakako iki euro įvedimo. Iki tol JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje atspausdinti litų banknotai buvo gabenami laivais iki Klaipėdos jūrų uosto, iš ten – į Lietuvos banko saugyklas.

LitCargus nuotr.

Naujas veiklos modelis

2012 m. sausio 2 d. Lietuvos banke diegiant naują finansų rinkos priežiūros modelį, įkurta Priežiūros tarnyba, kurioje sutelkta finansų įstaigų priežiūra, iki tol buvusi trijose valstybės institucijose, vartotojų bei finansų įstaigų ginčų nagrinėjimas.

2012

Įgyvendinti struktūrines permainas, Lietuvos banke įkurtos dar trys specializuotos tarnybos (Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Bankininkystės, Grynųjų pinigų tvarkymo), skirtos pagrindinėms banko funkcijoms vykdyti. Pagalbinės funkcijos sutelktos Organizacijos tarnyboje ir keliuose savarankiškuose skyriuose. Grynųjų pinigų tvarkymas sukoncentruotas Vilniaus ir Kauno padaliniuose, atsisakant Klaipėdos skyriaus. Naujas veiklos modelis sumažino organizacijos administracinį aparatą ir jam skiriamas išlaidas.

Nuotraukoje: Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus darbuotojai paskutinę padalinio funkcionavimo dieną (2012 m. gruodžio 31 d).

Bankų sistema tapo patikimesnė

2011 m. lapkričio mėn. Lietuvos banko valdyba pripažino AB bankas SNORAS nemokiu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2011

Teismui iškėlus bankroto bylą, šiam bankui visam laikui atšaukta Lietuvos banko išduota veiklos licencija. 2013 m. vasario mėn. atšaukta UAB Ūkio banko veiklos licencija. Laiku nustačius ir suvaldžius rizikas finansiniam stabilumui, kilusias dėl tų bankų finansinės veiklos nesėkmių ar net galimai nusikalstamų jų savininkų veiksmų, šalies bankų sistema tapo skaidresnė ir patikimesnė.

Pirmą kartą – atviros durys

2011 m. spalio 2 d. šešias valandas į Lietuvos banko rūmus Vilniaus centre nenutrūkstamu srautu ėjo sostinės gyventojai ir svečiai, susidomėję pirmą kartą organizuotu renginiu „Lietuvos banke – atviros durys“. Jo metu šalies centriniame banke apsilankė iki 5 000 žmonių.

2011

Ant pasaulinio katalogo – 10 litų banknotas

2009 m. viena iš didžiausių pasaulio leidyklų „Krause Publications“ (JAV) jos leidžiamo katalogo „World Paper Money“ (leidžiamas nuo 1961 m.) penkiolikto leidimo viršelyje išspausdino 10 litų banknoto aversą.

2009

Jame dailininkas Giedrius Jonaitis įamžino mūsų legendinius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, iš JAV perskridusius Atlantą ir pasiekusius Europą. Išsami informacija apie šį pinigą buvo pateikta kataloge ir kartu su juo platinta kompaktiniame diske. Taip pasauliui solidžiai pristatyta Lietuva, jos centrinis bankas ir pastarojo į apyvartą leidžiami pinigai.

Prisijungė prie Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2

2007 m. lapkričio 19 d. Lietuvos bankas su dar septyniais centriniais bankais prisijungė prie tą dieną pradėjusios veikti Eurosistemos mokėjimo sistemos TARGET2, sudarydamas galimybę šalies finansų įstaigoms vykdyti realaus laiko atsiskaitymus eurais.

2007

Tai buvo svarbus ir būtinas Lietuvos pasirengimo įvesti Europos bendrąją valiutą darbas, įvertintas kaip realus žingsnis į euro zoną. Be Lietuvos, pirmojoje naujosios mokėjimo sistemos dalyvių grupėje buvo Austrijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Slovėnijos bei Vokietijos centriniai bankai ir sistemos TARGET2 vartotojai tose valstybėse.

Vytis lietuviškose eurų monetose

2004 m. lapkričio 11 d. Lietuvos banko valdyba nusprendė, kaip mūsų šalyje įvedus bendrąją Europos valiutą bus naudojamos lietuviškos apyvartinės eurų monetos su Vyčio simboliu, nukaldintos pagal skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus gipsinius modelius.

2004

Jis laimėjo Lietuvos banko skelbtą atvirą eurų monetų kūrimo konkursą, kuriame dalyvavę keturiolika autorių bei bendraautorių pateikė 1, 2, 5, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetų nacionalinės pusės 54 gipsinius modelius.

Europos centrinių bankų sistemoje

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kurią sudaro ECB ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

2004

Tai lėmė glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse.

Nuotraukoje – buvusi ECB centrinė būstinė Frankfurte prie Maino (Vokietija), kur Lietuvos banko atstovai aktualius finansinius klausimus sprendė su kolegomis iš kitų ES šalių nacionalinių centrinių bankų.

Pirmasis lietuviškos monetos pasaulinis įvertinimas

2002 m. surengtuose „Metų monetos“ (COTY) rinkimuose Osakoje, Japonijoje, sėkmė lydėjo 2000 m. Lietuvos banko išleistą 50 litų sidabro monetą, skirtą XXVII olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje (monetos dailininkas Antanas Žukauskas).

2002

Numizmatinių katalogų leidėjas Krause Publications (JAV) jai skyrė pirmąją vietą (Meniškiausios monetos nominacija). Tai pirmoji Lietuvos banko proginė moneta, pelniusi pasaulinį pripažinimą. Įvairių tarptautinių apdovanojimų yra gavusios dar dešimt proginių lietuviškų litų monetų.

Litas susietas su euru

2002 m. vasario 2 d. lito bazine valiuta tapo euras, buvo nustatytas oficialus lito kursas – 3,4528 lito 1 už eurą.

2002

Tokį sprendimą Lietuvos banko valdyba priėmė suderinusi su Vyriausybe, vis labiau plėtojantis Lietuvos ekonominiams ryšiams su ES šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje. Litą perorientuojant nuo JAV dolerio prie euro, buvo padaryti atitinkami pakeitimai Lito patikimumo įstatyme. Jame įtvirtintas valiutų valdybos modelis galiojo iki euro įvedimo. Lietuvos bankas du dešimtmečius palaikė stabilų lito kursą bazinių valiutų – JAV dolerio ir euro – atžvilgiu, tvirtai atremdamas spekuliacijas dėl lito devalvavimo.

Vlado Jurgučio premija

1997 m. Lietuvos banko valdyba įsteigė Vlado Jurgučio premiją, taip pabrėždama centrinės bankininkystės svarbą ir norėdama įamžinti akademiko, profesoriaus, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei.

1997

Premija skiriama už reikšmingus mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonomikos srityse. Pirmajam ši premija tais pačiais metais skirta prof. Alfonsui Žilėnui už reikšmingus darbus bankininkystės ir finansų srityse. 2016 m., minint A. Žilėno 95-ąsias gimimo metines, Lietuvos bankas išleido knygą „Finansų mokslo ąžuolas Alfonsas Žilėnas: prisiminimai, rankraščiai, bibliografija“.

Atėjo užsienio bankai

1997 m. į Lietuvos bankų sektorių atėjo pirmasis užsienio bankas – Lenkijos Kredyt Bank skyrius Vilniuje.

1997

Paskui jį į Lietuvą atėjo bankai iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos. Užsienio kapitalo įsiliejimas, mažesnių komercinių bankų susijungimas, konservatyvesnis bankų požiūris teikiant paskolas ir sugriežtinta komercinių bankų kontrolė sustiprino šalies bankininkystės sistemą, atsigavusią po pirmosios bankų krizės.

Bankų krizė

1994 m. prasidėjusi bankų sisteminė krizė sudavė rimtą smūgį šalies ūkio ir finansų sistemai.

1994

1996   m. pradžioje Lietuvos banke buvo įregistruoti 27 komerciniai bankai. Iš tikrųjų veikė 12 komercinių bankų ir Lietuvos vystymo bankas, kiti turėjo finansinių problemų, jų veikla sustabdyta. Iki 1997 m. iš 13 bankų atimtos veiklos licencijos ir iškeltos bankroto bylos.

Naujas Lietuvos banko įstatymas

1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos banko įstatymą.

1994

Lito ir JAV dolerio sąjunga

1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu 1 doleris už 4 litus, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo būti ne mažiau kaip 100 procentų padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

1994

Toks sprendimas priimtas siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu.

Eugenijaus Striogos nuotrauka iš Lietuvos banko muziejaus leidinio „Pinigai fotografijoje“ (2002).

Antrasis lito gimimas

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litų monetos ir centai. Litas vėl sugrįžo daugiau kaip po 50 metų pertraukos. Jis buvo naudojamas kaip nacionalinė valiuta Lietuvos Respublikoje 1922–1940 m.

1993

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litų monetos ir centai. Litas vėl sugrįžo daugiau kaip po 50 metų pertraukos. Jis buvo naudojamas kaip nacionalinė valiuta Lietuvos Respublikoje 1922–1940 m.

Monetas kaldino Lietuvos monetų kalykla

1992 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje UAB Lietuvos monetų kalykla pradėjo kalti apyvartines 1, 2 ir 5 centų monetas.

1992

Narystė Tarptautiniame valiutos fonde

1992 m. balandžio 29 d. Lietuvos bankas tapo Tarptautinio valiutos fondo nariu.

1992

Tai didžiausia pasaulyje finansų organizacija, šiandien jai priklauso 189 valstybės. Organizacija įkurta 1944 m. Breton Vudse (JAV) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje. 1992 m. spalio 21 d. Lietuvos bankui suteikta pirmoji Tarptautinio valiutos fondo paskola lito stabilumui ir tarptautinėms atsargoms palaikyti.

Nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas

1992 m. spalio 1 d. vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo nacionalinis piniginis vienetas talonas, nutraukta kartu su talonais kurį laiką cirkuliavusių rublių apyvarta.

1992

Sukurta nacionalinė pinigų sistema, ir Lietuvos bankas jau galėjo pradėti įgyvendinti savarankišką pinigų politiką ir atlikti kitas centrinio banko funkcijas.

Atsisakė komercinių funkcijų

1992 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos bankas atsisakė šiuolaikiniams centriniams bankams nebūdingų komercinių funkcijų, jas ir savo skyrius, iš sovietinių bankų perimtus įvairiuose šalies miestuose, perduodamas įsteigtam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.

1992

1992 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos bankas atsisakė šiuolaikiniams centriniams bankams nebūdingų komercinių funkcijų, jas ir savo skyrius, iš sovietinių bankų perimtus įvairiuose šalies miestuose, perduodamas įsteigtam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui. Lietuvos banko padaliniai liko tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Grįžimas į seniausią tarptautinę finansų organizaciją

1992 m. birželio 30 d. atkurta Lietuvos banko narystė Tarptautinių atsiskaitymų banke (TAB) Bazelyje (Šveicarija) ir grąžintos Lietuvos bankui nuo 1931 m. priklausiusios šio banko akcijos.

1992

Lietuvos bankas ryšį su šia institucija prarado, kaip buvo likviduotas sovietų. Tarptautinis atsiskaitymų bankas veiklą pradėjo 1930 m. ir yra seniausia pasaulio tarptautinė finansų organizacija. Jos nariais šiuo metu yra 56 šalių centriniai bankai, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas.

Mariaus Skuodžio nuotraukoje: Pagrindinė Tarptautinių atsiskaitymų banko būstinė Bazelyje, kurioje, būdamas akcininku, biurą turi ir Lietuvos bankas.

Atgautas prieškario auksas

1992 m. vasario 14 d. Lietuvos bankas atgavo Prancūzijos banke, kovo 31 d. – Anglijos banke iki Antrojo pasaulinio karo saugotas Lietuvos Respublikos aukso atsargas.

1992

Jas grąžino ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas, o už Švedijos centriniame banke laikytą auksą šalis mūsų gavo kompensaciją. Dabar tos atsargos (beveik 5,8 t) saugomos Anglijos banke. 2015 m. Vilniuje Žakui de Larozjerui (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavusiam tuo metu, kai Prancūzija 1992 m. pirmoji Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą, įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.

Nuotraukoje: Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière) 1992 m. Paryžiuje rodo Lietuvos aukso luitą tuometiniam Lietuvos banko valdybos pirmininkui Viliui Baldišiui.

Gauti pirmieji litų banknotai

1991 m. lapkričio 29 d. Lietuvos banke gauta pirmoji JAV privačioje bendrovėje „United States Banknote Corporation“ spausdintų litų banknotų siunta.

1991

Iš jos apyvartoje naudoti 10, 20, 50 ir 100 nominalų banknotai, o dviejų didžiausių nominalų – 500 ir 1 000 litų – banknotai niekada neišleisti į apyvartą, nes įvedus litą nebuvo ekonominio poreikio naudoti tokio dydžio nominalų pinigus. Vėliau, tobulėjant pinigų apsaugos technologijoms, jie nebeatitiko apsaugos reikalavimų. JAV spausdinti 500 ir 1 000 litų banknotai buvo sunaikinti, abiejų nominalų palikta po 20 000 egzempliorių, juos numatyta parduoti kolekcininkams.

Lito komitetas

1991 m lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo įstatymą, kuris mūsų šalies valiuta paskelbė litą ir jo vieną šimtąją – centą.

1991

Įstatyme numatyta sudaryti Lito komitetą iš tokių pareigybių: Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, ministro pirmininko, Lietuvos banko valdybos pirmininko. Lito komitetui pavesta nustatyti lito išleidimo į apyvartą datą, rublių išėmimo iš apyvartos terminą ir jų keitimo į litu santykį.

Gautos pirmosios litų monetos

1991 m. spalio 31 d. Lietuvos bankas gavo pirmąją Anglijoje Birmingamo kalykloje nukaltų litų apyvartinių monetų (10, 20, 50 ct ir 1, 2, 5 Lt) siuntą.

1991

Vlado Jurgučio stipendija

1990 m. spalio 30 d. Lietuvos banko valdyba, siekdama skatinti ekonomikos specialybės studentų domėjimąsi pinigų ir bankininkystės problemomis, įsteigė įžymaus lietuvių ekonomisto, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, ilgamečio finansų ir kredito disciplinų dėstytojo Kauno ir Vilniaus universitetuose prof. Vlado Jurgučio vardinę stipendiją.

1990

1990 m. spalio 30 d. Lietuvos banko valdyba, siekdama skatinti ekonomikos specialybės studentų domėjimąsi pinigų ir bankininkystės problemomis, įsteigė įžymaus lietuvių ekonomisto, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, ilgamečio finansų ir kredito disciplinų dėstytojo Kauno ir Vilniaus universitetuose prof. Vlado Jurgučio vardinę stipendiją.

Premija už darbus bankininkystės tematika

1990 m. Lietuvos bankas įsteigė metinę premiją už žymius ir aktualius mokslinius darbus bankininkystės tematika. Tais metais pirmoji premija skirta Vladui Terleckui už monografiją „Pinigai Lietuvoje 1915–1944“.

1990

Šis autorius vėliau parengė knygų seriją: „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915“, „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940“, „Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941“, „Lietuvos bankas 1922–1943 metais: kūrimo ir veiklos studija“. Knygas išleido Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas pradėjo veikti po Nepriklausomybės atkūrimo

Lietuvos bankas įsteigtas 1990 m. kovo 1 d., tų pačių metų vasario 13 d. LTSR Aukščiausiajai Tarybai priėmus Lietuvos banko įstatymą. 

1990

Jis tęsia tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. Veikti Lietuvos bankas pradėjo 1990-ųjų kovo mėn., iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, sudėtingomis sąlygomis. Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai, jos metu taikė įvairias spaudimo priemones, tarp jų ir atsiskaitymų trikdymo. Reikėjo suformuoti banko struktūrą, gauti finansavimą, sutelkti specialistus, pasirūpinti patalpomis, ryšių įranga, kurti veiklai reikalingą teisinę aplinką. 

Pradžia
Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-24