Lietuvos bankas

Lietuvos bankas įsikūręs dviejose vietose Vilniuje – Gedimino prospekto ir Totorių gatvės sankirtoje (Gedimino pr. 6, Totorių g. 2 ir 4 pastatų kompleksas) ir Žirmūnų gatvėje. Dalis Lietuvos banko yra įsikūrusi Kaune, Maironio ir Kristijono Donelaičio gatvių sankirtoje. 

Komplekso Lietuvos sostinės centre pagrindinę dalį užima buvusiam Vilniaus žemės bankui statyti rūmai (1889 m., architekto Viačeslavo Šteinerio projektas). Kompleksas formavosi 1874–1966 m., buvo statomi nauji namai, keičiama jų paskirtis, kiti griaunami, perstatomi, gražinami. XIX a. pabaigos maniera įrengti interjerai ilgainiui keitėsi, tačiau išsaugojo istorizmo interjerams būdingus bruožus. Viena iš puošniausių rūmuose yra dabartinė Lietuvos banko valdybos posėdžių salė. Joje ant sienų pakabinti prieškariu veikusio Lietuvos banko valdytojų portretai – Vlado Jurgučio (1885–1966), Vlado Stašinsko (1874–1944), Juozo Paknio (1883–1948) ir Juozo Tūbelio (1882–1939).

1903–1915 m. čia, Vilniaus žemės banke, dirbo Antanas Smetona, būsimas pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas. Amžininkų liudijimu, jam ir kitiems lietuviams tame Rusijos imperijos regioniniame banke įsidarbinti padėjo vienas iš banko vadovų, kultūros mecenatas Juozapas Montvila.

Vilniaus pagrindine gatve einančių miesto svečių dėmesį patraukia prie istorinių banko rūmų stovintis paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklą skulptorius Gediminas Piekuras nuliejo iš 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių tokių monetų, jos svėrė apie 450 kilogramų. Vlado Jurgučio biustas stovi ant kolonos, kurioje pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Taip kolona simboliškai jungia pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinės Lietuvos pinigų istoriją, o toje istorijoje įrašytas ir Vlado Jurgučio vardas.

Lietuvos banko rūmai Kaune, Maironio ir Kristijono Donelaičio gatvių sankirtoje, pastatyti 1925–1928 m. Neoklasicizmo stiliaus pastato interjerui įrengti įvairiuose Vakarų Europos miestuose buvo įsigyta baldų ir šviestuvų. 2003 m. pastatas paskelbtas kultūros paminklu. Šiuose rūmuose yra išlikę daug kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų (dalis jų – senoviniai baldai, pagal specialų banko užsakymą pagaminti Kaune). Banko sienas puošia 20 įžymių to meto lietuvių dailininkų kūrinių.

Šiame Kauno pastate visą laiką buvo įsikūrę bankai. 1970 m. jis įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1991 m. perduotas 1990 m. kovo 1 d. įsteigtam Lietuvos bankui. 2003 m. pastatas paskelbtas kultūros paminklu.

Lietuvos banko rūmai Vilniaus centre naktį.

Kauno rūmų erdvi operacijų salė naudojama parodoms ir kitiems renginiams.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-24