Lietuvos bankas

Europos Centrinis Bankas

Dalyvaujame Europos Centrinio Banko – euro zonos šalių centrinių bankų sistemos vadovaujančios institucijos, atsakingos už pinigų politikos formavimą ir įgyvendinimą euro zonoje, veikloje. Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje vidutiniu laikotarpiu.

Išsami informacija apie ECB veiklą pateikiama ECB interneto svetainėje. Svetainėje taip pat galite rasti ECB pranešimus spaudai, sprendimus, nuomones, elektronines leidinių versijas, statistinius duomenis ir kitos naudingos informacijos.

Europos centrinių bankų sistema

Kartu su Europos Centriniu Banku ir visų ES valstybių narių centriniais bankais sudarome Europos centrinių bankų sistemą (ECBS).

Eurosistema

Kartu su euro zonos – eurą įsivedusių šalių – centriniais bankais ir Europos Centriniu Banku sudarome Eurosistemą. Prisijungdama prie euro zonos, Lietuva kartu prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. ECB tapo atsakingas už 3 didžiausių Lietuvoje registruotų bankų – AB SEB banko, „Swedbank“, AB, ir AB DNB banko – tiesioginę priežiūrą.

Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą.

Svarbiausi ECBS uždaviniai:

  • nustatyti ir įgyvendinti ES pinigų politiką;
  • atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas;
  • laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;
  • skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

[[#ex]]

Kaip priimami sprendimai

Europos Centrinis Bankas ECBS uždavinius įgyvendina savarankiškai arba kartu su nacionaliniais centriniais bankais. Sprendimus priima:

  • Valdančioji taryba. Ji nustato euro zonos pinigų politiką. ECB valdančiąją tarybą sudaro Vykdomoji valdyba ir euro zonos šalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Paprastai Valdančioji taryba posėdžiauja 2 kartus per mėnesį ECB pastate Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB valdančiosios tarybos veikloje nuo 2015 m. sausio 1 d.
  • Vykdomoji valdyba. Atsižvelgdama į Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus, Vykdomoji valdyba įgyvendina euro zonos pinigų politiką. Ją sudaro ECB Pirmininkas, jo pavaduotojas ir dar 4 nariai, kuriuos 8 metams skiria euro zonos šalių vadovai.
  • Bendroji taryba. Tai ECB sprendimus priimantis organas, kuris veiks tol, kol bus neįsivedusių euro valstybių narių. Nuo Lietuvos narystės ES pradžios Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe. 


Eurosistemos ir ECBS komitetai

Dalyvaujame Eurosistemos ir ECBS komitetų bei daugiau kaip 90 įvairių struktūrų (darbo, ekspertų, užduoties grupių, tyrimų ir konferencijų) veikloje. Taip darome įtaką ECB sprendimams.


ECB kapitalas

Lietuvos bankas yra ECB kapitalo dalininkas. Euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams priklauso 70 proc. viso ECB kapitalo, o kitus 30 proc. dalijasi ne euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. Lietuvos bankui tenkanti ECB kapitalo dalis – 0,4132 proc., sudaranti 44,7 mln. eurų. Ši dalis priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto. Šios dalys peržiūrimos kas penkerius metus arba kai į ES įstoja nauja valstybė narė.

Euro zonos nacionaliniai centriniai bankai Kapitalo raktas (%) Apmokėtas kapitalas (Eur)
Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique (Belgija) 2,4778 268 222 025
Deutsche Bundesbank (Vokietija) 17,9973 1 948 208 997
Eesti Pank (Estija) 0,1928 20 870 614
Banc Ceannais na hÉireann / Central Bank of Ireland (Airija) 1,1607 125 645 857
Bank of Greece (Graikija) 2,0332 220 094 044
Banco de España (Ispanija) 8,8409 957 028 050
Banque de France (Prancūzija) 14,1792 1 534 899 402
Banca d'Italia (Italija) 12,3108 1 332 644 970
Central Bank of Cyprus (Kipras) 0,1513 16 378 236
Latvijas Banka (Latvija) 0,2821 30 537 345
Lietuvos bankas (Lietuva) 0,4132 44 728 929
Banque centrale du Luxembourg (Liuksemburgas) 0,203 21 974 764
Bank Ċentrali ta’ Malta / Central Bank of Malta (Malta) 0,0648 7 014 605
De Nederlandsche Bank (Nyderlandai) 4,0035 433 379 158
Oesterreichische Nationalbank (Austrija) 1,9631 212 505 714
Banco de Portugal (Portugalija) 1,7434 188 723 173
Banka Slovenije (Slovėnija) 0,3455 37 400 399
Národná banka Slovenska (Slovakija) 0,7725 83 623 180
Suomen Pankki – Finlands Bank (Suomija) 1,2564 136 005 389
Iš viso 70,3915 7 619 884 851
Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai    
Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) (Bulgarija) 0,859 3 487 005
Česká národní banka (Čekija) 1,6075 6 525 450
Danmarks Nationalbank (Danija) 1,4873 6 037 512
Hrvatska narodna banka (Kroatija) 0,6023 2 444 963
Magyar Nemzeti Bank (Vengrija) 1,3798 5 601 129
Narodowy Bank Polski (Lenkija) 5,123 20 796 192
Banca Naţională a României (Rumunija) 2,6024 10 564 124
Sveriges riksbank (Švedija) 2,2729 9 226 559
Bank of England (Jungtinė Karalystė) 13,6743 55 509 148
Iš viso 29,6085 113 666 634

[[#ex]]

Bankų sąjunga

Bankų sąjunga – tai ES lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema, kuria siekiama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių finansų įstaigų gelbėjimo ir užtikrinti bankų sektoriaus saugumą ir patikimumą regione. Visos prie euro zonos prisijungusios šalys tampa bankų sąjungos narėmis, tačiau šioje sąjungoje gali dalyvauti ir kitos norą dalyvauti joje pareiškusios ES šalys. Bankų sąjungos struktūrą sudaro 3 pagrindiniai blokai:

[[#ex]]

I. Bendras taisyklių sąvadas

Bendrą taisyklių sąvadą sudaro teisės aktai, kurių turi laikytis visos ES finansų įstaigos. Jais nustatomi kapitalo reikalavimai bankams ir bankų žlugimo ir pertvarkymo prevencijos priemonės. Aktualiausi bankų sąjungos teisės aktai yra šie:

  • Kapitalo reikalavimų direktyva IV (KRD IV) ir Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR),
  • Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (IGS),
  • Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD).

II. Bendras priežiūros mechanizmas

Bendras priežiūros mechanizmas – tai Europos bankų priežiūros sistema, sudaryta iš ECB ir dalyvaujančių šalių nacionalinių priežiūros institucijų.

Prisijungusi prie euro zonos, Lietuva kartu prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. Nuo tada už trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų tiesioginę priežiūrą atsakingas tapo Europos Centrinis Bankas. Jis juos prižiūri kartu su Lietuvos banku.

Sužinokite daugiau apie Europos bankų priežiūros sistemą, jos pagrindinius tikslus ir ypatybes bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

Lietuvos bankas ir Bendras priežiūros mechanizmas. Lietuvos banko valdybos narys dalyvauja Priežiūros valdybos, kuri paprastai posėdžiauja du kartus per mėnes į, veikloje. Priežiūros valdyboje svarstomi įvairūs su ECB tiesiogiai prižiūrimais bankais susiję klausimai.


III. Bendras pertvarkymo mechanizmas

Trečiasis bankų sąjungos blokas – bendras pertvarkymo mechanizmas, kurio tikslas – užtikrinti tvarkingą žlungančių bankų pertvarkymą, padarant kuo mažesnį poveikį susijusių ES šalių ir kitų šalių ekonomikai bei mokesčių mokėtojų lėšoms.

Bendrą pertvarkymo mechanizmą sudaro:

  • ES lygmens pertvarkymo institucija – Bendra pertvarkymo valdyba, pagrindinis sprendimus priimantis bendro pertvarkymo mechanizmo organas,
  • bankų sektoriaus finansuojamas Bendras pertvarkymo fondas, viršvalstybiniu lygmeniu įsteigtas fondas.

Vykdydama centralizuotą Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių valstybių bankų pertvarkymą Bendra pertvarkymo valdyba glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, Lietuvoje – su Lietuvos banku.

Sužinokite daugiau apie Europos bankų pertvarkymo sistemą, jos pagrindinius tikslus ir ypatybes Bankų pertvarkymo valdybos interneto svetainėje (anglų k.).

Lietuvos bankas ir Bendra pertvarkymo valdyba. Lietuvoje nacionalinė pertvarkymo institucija yra Lietuvos bankas, dalyvaujantis Bendros pertvarkymo valdybos veikloje. Joje Lietuvos bankui atstovauja Lietuvos banko valdybos narys.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-23