Lietuvos bankas

Dalyvaujame tarptautinių finansų institucijų veikloje ir plėtojame dvišalį bendradarbiavimą su kitų valstybių finansų institucijomis.

Tarptautinis valiutos fondas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – tarptautinė finansų organizacija, įkurta Jungtinių Tautų 1944 m. Breton Vudse (JAV), šiuo metu jungia 189 valstybes. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m. Centrinė TVF būstinė yra įsikūrusi Vašingtone, JAV.

Svarbiausias TVF tikslas – užtikrinti tarptautinės pinigų sistemos stabilumą. Pagrindinės TVF veiklos:

TVF finansinį pagrindą sudaro šalių narių kvotų įmokos. Kiekvienai šaliai TVF narei skiriama kvota, išreikšta specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST). Šalies kvota parodo jos santykinį svorį pasaulio ekonomikoje, balsavimo galią ir įtaką priimant sprendimus TVF, pagal kvotą nustatomi šalies finansiniai įsipareigojimai TVF ir galimo skolinimosi iš jo dydis.

Šiuo metu Lietuvos kvota sudaro 0,09 proc. visos TVF kvotos, santykiniai Lietuvos balsai – 0,12 proc. visų TVF balsų. TVF aukščiausiame valdymo organe – Valdytojų valdyboje – Lietuvos Respublikai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

[[#ex]]

TVF valdymo struktūra

Valdytojų valdyba

Aukščiausiame TVF valdymo organe – TVF valdytojų valdyboje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Valdytojų valdyba svarbiausius pasaulio ekonomikos ir TVF politikos klausimus aptaria 2 kartus per metus (TVF pavasariniai ir metiniai susitikimai).

Vykdomoji valdyba

TVF vykdomojoje valdyboje visoms šalims narėms atstovauja 24 vykdomieji direktoriai. Lietuvai ekonominės politikos klausimais atstovauja 8 Šiaurės ir Baltijos šalių (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bendrai renkamas vykdomasis direktorius.

Tarptautinis pinigų ir finansų komitetas

TVF valdančiosios valdybos patariamajame forume TVF politikos klausimais – Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete – Lietuvai pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės vidinius rotacijos susitarimus atstovauja vienas iš Šiaurės ir Baltijos šalių finansų ministrų arba centrinių bankų vadovų. Komiteto susitikimai paprastai vyksta 2 kartus per metus, sprendimai atsispindi priimamuose komunikatuose.


TVF ir Lietuva

Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Išsami informacija apie Lietuvos bendradarbiavimą su TVF yra čia.

Lietuvos dalyvavimas TVF valdyme

  • Svarbiausius sprendimus priimančioje TVF Valdytojų valdyboje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Valdytojų valdyba svarbiausius pasaulio ekonomikos ir TVF politikos klausimus aptaria du kartus per metus (TVF pavasariniai ir metiniai susitikimai).
  • TVF Vykdomojoje valdyboje visoms šalims narėms atstovauja 24 vykdomieji direktoriai. Lietuvai ekonominės politikos klausimais atstovauja 8 Šiaurės ir Baltijos šalių (Danija, Estija, Islandija, Norvegija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija) bendrai renkamas vykdomasis direktorius.
  • TVF valdytojų valdybos patariamajame forume TVF politikos klausimais – Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete – Lietuvai pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės vidinius rotacijos susitarimus atstovauja vienas iš Šiaurės Baltijos šalių finansų ministrų arba centrinių bankų vadovų. Komiteto susitikimai paprastai vyksta du kartus per metus, sprendimai atsispindi priimamuose komunikatuose.
  • Lietuvos Respublikos pozicijas TVF politikos klausimais Lietuvos bankas koordinuoja kartu su Finansų ministerija.

Lietuva – TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupėje

  • Lietuva priklauso TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupei, kurią sudaro 8 šalys (Danija, Estija, Islandija, Norvegija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija).
  • Bendra Šiaurės ir Baltijos šalių grupės santykinė kvota – 3,225, santykiniai balsai – 3,282 proc.
  • TVF Vykdomojoje valdyboje Lietuvos Respublikai atstovauja Šiaurės ir Baltijos šalių bendrai renkamas vykdomasis direktorius. Pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės sutartą rotacijos sistemą, 2016–2019 m. visos grupės šalims atstovauja Švedijos skiriamas vykdomasis direktorius.
  • Visos 8 grupės šalys gali skirti savo atstovą į vykdomojo direktoriaus kabinetą Vašingtone. Atstovą iš Lietuvos Respublikos skiria Lietuvos bankas.
  • Svarbiausias TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės sprendimų priėmimo organas – 1999 m. įkurtas Šiaurės ir Baltijos šalių pinigų ir finansų komitetas. Kiekvienos šalies centrinis bankas ir finansų ministerija į jį deleguoja po vieną narį bei jį pavaduojantį narį.
  • TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės ataskaitos.
  • TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės pranešimai Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete.
  • TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės metiniai pranešimai TVF metiniuose susitikimuose.

Lietuvos ekonominės politikos stebėsena

Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo pagrindas – TVF steigimo sutarties IV straipsnio ekonominės konsultacijos. Šis sutarties straipsnis įpareigoja šalis nares įgyvendinti šalies ir pasaulinį finansinį bei ekonominį stabilumą užtikrinančią ekonominę ir finansų politiką. TVF atstovai kiekvienais metais lankosi Lietuvoje, susitinka su Lietuvos banko, Vyriausybės, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais ir ekonomikos ekspertais, su kuriais kartu įvertina šalies ekonominę padėtį bei plėtros tendencijas ir pateikia rekomendacijas, pateikiamas IV straipsnio konsultacijų ataskaitose. Lietuva taip pat dalyvauja TVF Finansų sektoriaus įvertinimo programoje.


Finansiniai santykiai su TVF

2017

TVF

Lietuvos dalyvavimas finansuojant TVF

Numatomas Lietuvos dalyvavimas finansuojant TVF, prisijungiant prie TVF finansinių operacijų mechanizmo.

2018

Lietuvos kvotos padidinimas

Lietuvos Respublikos TVF kvota padidinta iki 441, 6 mln. SST.

2016

Lietuvos parama skurdo mažinimo ir augimo fondui

Lietuva TVF skurdo mažinimo ir augimo fondui skyrė 540 tūkst. SST – pirmąją dalį Lietuvai skirto TVF pelno, gauto pardavus TVF auksą ir 1,35 mln. SST – Lietuvai priklausančią antrąją pelno dalį, gautą pardavus TVF auksą.

2012

Lietuvos kvotos padidinimas

Lietuvos kvota padidinta iki 183, 9 mln. SST.

2011

TVF Lietuvai paskyrė 137,2 mln.

SST emisijos metu TVF Lietuvai paskyrė 137,2 mln. SST.

2009

Lietuvos parama neturtingų šalių skolų nurašymo fondui

Lietuva skyrė 725 tūkst. SST TVF skurdo mažinimo ir augimo skatinimo bei ypač įsiskolinusių neturtingų šalių skolų nurašymo fondui (pagalba Liberijai).

2008

Prevencinė stabilizavimo programa

Prevencinė stabilizavimo programa (86,5 mln. SST; nesiskolinta).

2001

Prevencinė stabilizavimo programa

Prevencinė stabilizavimo programa (61,8 mln. SST; nesiskolinta).

2000

Lietuvos kvotos padidinimas

1999

Lietuvos kvota padidinta iki 144,2 mln. SST.

Išplėstinė fondo programa

Išplėstinė fondo programa (134,6 mln. SST).

1994

Sisteminės pertvarkos programa

Sisteminės pertvarkos programa (51,8 mln. SST).

1993

Stabilizavimo programa

Stabilizavimo programa (25,9 mln. SST; panaudota 5,2 mln. SST).

1993

Stabilizavimo programa

Stabilizavimo programa (56,9 mln. SST).

1992

Pradinė Lietuvos kvota

Pradinė Lietuvos kvota TVF – 69 mln. SST. Tais pačiais metais padidinta iki 103,5 mln. SST. Kvota apmokėta Vyriausybės neprocentiniais neapyvartiniais pasižadėjimo lakštais. Lietuvos bankui Vyriausybė paveda vykdyti TVF depozitoriumo funkcijas.

1992
Pradžia


Tarptautinių atsiskaitymų bankas 

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – seniausia pasaulio tarptautinė finansų organizacija, įkurta 1930 m. Hagos susitarimu. Šio banko nariai yra 60 centrinių bankų ir Europos Centrinis Bankas. Centrinė būstinė yra įsikūrusi Bazelyje, Šveicarijoje.

Pagrindiniai tikslai:

  • skatinti centrinių bankų ir tarptautinių finansų organizacijų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemos stabilumo;
  • kurti ir tobulinti tarptautinius standartus bankų priežiūros, atsiskaitymų ir kitose svarbiose centrinių bankų veiklos srityse;
  • būti centrinių bankų agentu arba korespondentu, jiems vykdant finansines operacijas.

Lietuvos bankas Tarptautinių atsiskaitymų banko akcininku tapo 1931 m., jo narystė atkurta 1992 m. ir buvo grąžinta nuo 1931 m. Lietuvos bankui priklausiusių 1 000 Tarptautinių atsiskaitymų banko akcijų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kviečiamas dalyvauti kas 2 mėnesiai vykstančiuose centrinių bankų TAB narių vadovų posėdžiuose ir metiniame TAB akcininkų susirinkime. 


Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – tarptautinė organizacija, įkurta 1961 m., JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos. Tai griežtus standartus atitinkančių šalių forumas, šiuo metu vienijantis 35 valstybes. Centrinė organizacijos būstinė yra Paryžiuje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo veiklą grindžia griežčiausiais standartais ir maksimalaus skaidrumo principu, daug dėmesio skiria įvairių ekonomikos sričių integralumui ir politikos skaidrumui. Narystė šioje organizacijoje vertinama kaip valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis, ji suteikia galimybę naudotis naujausiais tyrimais ir taikyti gerąją organizacijos šalių narių patirtį gerinant valstybės valdymo kokybę.

Lietuvos stojimas į EBPO

2002 m. Lietuva pateikė oficialų prašymą tapti šios organizacijos nare, o pradėti derybas dėl narystės buvo pakviesta 2015 m. Dėl itin griežtų reikalavimų šalims narėms stojimo derybos gali užtrukti iki 4 metų. Šiuo metu vertinama atskirų Lietuvos politikos ir ekonomikos sričių teisinio reglamentavimo atitiktis keliamiems reikalavimams. Lietuvos bankas bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija vertinant atitiktį finansų rinkų, draudimo ir privačių pensijų srityse, taip pat dalyvauja šiai organizacijai periodiškai ir įvairiais pjūviais atliekant Lietuvos ekonomikos analizę.


Dvišaliai ir daugiašaliai ryšiai 

Šiaurės, Baltijos šalys, Lenkija

Lietuvos bankas ypač glaudžius ryšius palaiko su Šiaurės (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija) ir Baltijos (Estija ir Latvija) šalių centriniais bankais. Lietuva su Šiaurės ir Baltijos šalimis sudaro bendrą šalių grupę Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke, glaudžiai bendradarbiauja finansų sektoriaus priežiūros klausimais.

Įkūrus Europos sisteminės rizikos valdybą, Skandinavijos šalių iniciatyva įkurtas Šiaurės ir Baltijos šalių makroprudencinis forumas. Pagrindinis jo tikslas yra sustiprinti regiono, turinčio ypač integruotą finansų sektorių, bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimą makroprudencinės priežiūros ir politikos srityje. Šio forumo susitikimų metu aptariamos regioninės sisteminės rizikos ir galimos priemonės šioms rizikoms suvaldyti, keičiamasi šalių patirtimi, diskutuojama dėl kitų aktualių procesų, darančių įtaką makroprudencinei politikai.

Bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių centriniams bankams, kasmet organizuojami vadovų ir ekspertų susitikimai, prireikus derinamos pozicijos tarptautinės ekonomikos ir finansų politikos klausimais ES ir kituose tarptautiniuose forumuose.

Su vienu iš svarbiausių Lietuvos banko partnerių – Lenkijos centriniu banku  – keičiamasi gerąja praktika, organizuojami bendri renginiai ekonomikos ir finansų klausimais.

Kinija

Lietuvos bankas, vadovaudamasis dvišalio bendradarbiavimo ir iniciatyvos „Kinija+16“ susitarimais bei veiklos prioritetais, pastaraisiais metais ypač sustiprino dvišalį bendradarbiavimą su Kinijos centriniu banku ir kitomis Kinijos finansų bei jų priežiūros institucijomis. Lietuvos bankui 2013 m. rugsėjo mėn. pasirašius memorandumą su Kinijos vertybinių popierių priežiūros komisija dėl bendradarbiavimo, atvertas kelias Lietuvos finansų įstaigų tiesioginėms investicijoms į Kinijos kapitalo rinką. Lietuvos bankas yra vienas pirmųjų iš Europos centrinių bankų sistemos narių, gavusių kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą ir investavusių Kinijoje. Toliau plėtojant tiesioginius ryšius finansų srityje, 2015 m. birželio mėn. Lietuvos bankas pasirašė tarpusavio susitarimo memorandumą su Kinijos bankininkystės reguliavimo komisija. Be to, 2015 ir 2016 m. pasirašytas tarpusavio susitarimo memorandumas ir bendradarbiavimo sutartis su dviem Kinijos įmonei „IZP Technologies Group“ (tai viena didžiausių Azijos tarptautinių mokėjimų įmonių) priklausančiomis įmonėmis dėl mokėjimų ir atsiskaitymų infrastruktūros plėtros.

Kaimyninės šalys

Lietuvos bankas puoselėja dvišalius ryšius su kaimyninių Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių centriniais bankais. Dvišaliuose susitikimuose, konferencijose ir seminaruose aptariami aktualiausi ekonomikos ir finansų politikos klausimai. Lietuvos bankas pagal poreikį šių šalių centriniams bankams teikia techninę pagalbą ir dalijasi savo gerąja praktika aktualiais centrinės bankininkystės klausimais: finansų sektoriaus pertvarkos ir priežiūros, elektroninės bankininkystės, grynųjų pinigų tvarkymo, vidaus audito ir kt. Keičiamasi statistiniais duomenimis ir informacija bei ekonominiais ir finansiniais leidiniais. 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-23