[[#ex]]
Konsultacijos
Klausimai/atsakymai
Kas yra prospektas?
Prospektas – tai dokumentas, skirtas bendrovės (emitento) vertybinių popierių viešam siūlymui ir (arba) įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriame pateikiama nustatyto turinio informacija investuotojams apie bendrovės veiklą, finansinę padėtį, išleidžiamus vertybinius popierius, jų suteikiamas teises, pasirašymo tvarką, susijusias rizikas ir pan. Prospekto turinys ir struktūra turi suteikti investuotojui pakankamai informacijos, kad jis galėtų pagrįstai įvertinti vertybinius popierius ir jų emitentą bei, kai taikoma, garantą, o informacija turi būti pateikta logiška ir lengvai suprantama forma.
Prospektas gali būti rengiamas / skelbiamas kaip vienas dokumentas arba kaip dokumentas, susidedantis iš trijų dalių. Jeigu prospektas skelbiamas kaip trijų dalių dokumentas, jį sudaro registracijos dokumentas, vertybinių popierių raštas ir santrauka. Ne nuosavybės vertybinių popierių atveju emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkimu gali būti rengiamas bazinis prospektas, kuriame būtų pateikiama būtina informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, o prieš kiekvieną siūlymą būtų skelbiamos galutinės sąlygos (konkrečios emisijos metu išleidžiamų vertybinių popierių charakteristikos, terminai ir pan.). Gali būti skelbiamas tik kompetentingos institucijos patvirtintas prospektas. Patvirtinus bazinį prospektą, kiekvienos jo pagrindu išleidžiamos emisijos galutinių sąlygų tvirtinti nebereikia.
Kas laikoma prospekto patvirtinimu?
Lietuvoje kompetentinga institucija tvirtinti vertybinių popierių prospektus yra Lietuvos bankas. Tvirtinti pateikti prospektai yra peržiūrimi siekiant užtikrinti, kad juose būtų pateikta visa teisės aktuose reikalaujama pateikti informacija, vertinamas pateiktos informacijos nuoseklumas, išsamumas, suprantamumas, savalaikiškumas. Nustačius trūkumų, pastabos teikiamos prospekto rengėjams. Suderinus turinį prospektas teikiamas tvirtinti. Sprendimus dėl prospektų ir jų priedų tvirtinimo priima Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas (kai emitentas yra licencijuojamas subjektas arba kreipiasi pirmą kartą) arba Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. Prospektas gali būti nepatvirtintas tik tuo atveju, jeigu jis akivaizdžiai neatitinka nurodytų išsamumo, suprantamumo ar nuoseklumo kriterijų. Šie kriterijai detaliau pateikti 2019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (EB) 2019/980, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 papildomas nuostatomis dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, formato, turinio, tikrinimo ir tvirtinimo ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004 36–38 straipsniuose. Vis dėlto Lietuvos bankas negali patikrinti ir neatsako už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir tikslumą. Atsakomybė už prospekte pateiktos informacijos teisingumą tenka pačiam emitentui ir prospekto rengėjams.
Kaip suprantamas viešas vertybinių popierių siūlymas?
Vertybinių popierių viešą siūlymą apibrėžia 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (toliau – Reglamentas). Reglamento 2 straipsnio d papunktyje nurodyta, kad vertybinių popierių viešas siūlymas – tai bet kokia forma ir priemonėmis asmenims teikiamas pranešimas, kuriuo pateikiama pakankamai informacijos apie siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius, kad investuotojas galėtų nuspręsti, ar tuos vertybinius popierius pirkti arba pasirašyti. Taigi bet kokiomis priemonėmis ir kanalais (pvz., socialiniuose tinkluose, telefonu, visuomenės informavimo priemonėmis) vykdomas kreipimasis į asmenis (bet kokį jų skaičių), siūlant įsigyti vertybinių popierių, pateikiant sprendimui priimti reikalingą informaciją apie konkrečius vertybinius popierius ir suteikiant teisę asmenims nuspręsti dėl jų įsigijimo (už atlygį), yra laikomas viešu siūlymu. Viešu vertybinių popierių siūlymu gali būti laikomas tiek naujų vertybinių popierių platinimas pirminės apyvartos metu, tiek pirmiau išleistų vertybinių popierių pardavimas antrinės apyvartos metu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) nustato tam tikrą Lietuvoje įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) obligacijų siūlymo specifiką. ABĮ 55 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad UAB obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, siūlymui šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis. T. y. UAB obligacijų (kaip ir UAB akcijų) viešu siūlymu nelaikoma, jeigu UAB siūlomos obligacijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme ir (arba) Reglamente nustatytų sąlygų, kai nereikalaujama paskelbti prospekto, o obligacijos siūlomos tik tos UAB akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus. Tokioms (viešomis nelaikomoms) UAB obligacijų emisijoms nėra privalomos ABĮ 55 straipsnio nuostatos dėl privalomo finansinių ataskaitų audito, vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo, sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo sudarymo ir kt.
Kada taikoma pareiga Europos Sąjungoje skelbti prospektą, o kada – informacinį dokumentą?
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (toliau – Reglamentas) nustato reikalavimą, kad vertybiniai popieriai ES gali būti siūlomi viešai ir įtraukiami į prekybą reguliuojamose rinkose tik prieš tai paskelbus prospektą pagal šį Reglamentą. Tačiau valstybėms narėms Reglamentas suteikia teisę nuspręsti vertybinių popierių viešam siūlymui netaikyti prievolės skelbti prospektą, jeigu:
„a) tokiems siūlymams netaikoma pranešimo procedūra pagal 25 straipsnį ir
b) kiekvieno tokio siūlymo bendra pardavimo vertė Sąjungoje yra mažesnė negu apskaičiuota 12 mėnesių laikotarpio piniginė suma, kuri negali viršyti 8 000 000 eurų“ (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje (Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnis) buvo nustatyta maksimali 8 000 000 eurų vertės vertybinių popierių viešo siūlymo riba. Tai reiškia, kad Lietuvoje emitentas gali siūlyti viešai vertybinius popierius, kurių bendra vertė – daugiau kaip 8 000 000 eurų, tik paskelbęs kompetentingos institucijos patvirtintą prospektą. Pažymėtina, kad vertybiniai popieriai į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri yra arba veikia ES, įtraukiami tik prieš tai paskelbus prospektą.
Reikalavimas rengti informacinį dokumentą Lietuvoje taikomas tuo atveju, kai emitentas ketina siūlyti vertybinius popierius, kurių bendra vertė, apskaičiuota 12 mėn. laikotarpiu, yra 1–8 mln. eurų (Vertybinių popierių įstatymo 7 straipsnis). Informacinio dokumento turinys patvirtintas 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-173 „Dėl Informacinio dokumento, privalomo rengti viešai platinant vidutinio dydžio emisijas, rengimo reikalavimų ir atvejų, kai jo rengti nereikia, aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Parengus informacinį dokumentą jo tvirtinti nereikia, tačiau emitentas atsako už informacinio dokumento parengimą, paskelbimą ir pateiktos informacijos teisingumą bei išsamumą.
Nepaisant to, tiek vienu, tiek kitu atveju (nepriklausomai nuo siūlomų vertybinių popierių vertės) informacinio dokumento / prospekto rengti ir skelbti nereikalaujama, kai tenkinama bent viena Reglamento 2 straipsnyje nustatyta sąlyga, kai vertybinius popierius siūlant viešai nereikalaujama paskelbti prospekto. Prospekto, skirto įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje, skelbimo atskiros išimtys nustatytos Reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.
Norėtume pabrėžti, kad pirmiau nurodyta 8 000 000 eurų riba ir informacinio dokumento reikalavimai taikomi vertybinius popierius siūlant viešai Lietuvoje. Jeigu jie platinami kitose ES valstybėse narėse, emitentas turėtų susipažinti su valstybių, kuriose numatytas viešas siūlymas, taikomais nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Su taikomais reikalavimais preliminariai galima susipažinti 2020 m. kovo 2 d. Europos vertybinių popierių rinkų institucijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente (angl. National thresholds, below which the obligation to publish a prospectus does not apply (ESMA31-62-1193).
Kur nustatyti prospekto ir informacinio dokumento rengimo reikalavimai?
Pareigos, susijusios su prospekto ir informacinio dokumento skelbimu, viešai siūlant vertybinius popierius Lietuvos Respublikoje, nustatytos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (VPĮ; II skyrius), o prospekto rengimo išimtys, skelbimo tvarka, prospektų turinys ir kitos pagrindinės sąlygos – 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (toliau ‒ Reglamentas), ir jo pagrindu priimtuose Europos Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose 2019/980 ir 2019/979. Išsamus taikomų teisės aktų sąrašas pateikiamas Lietuvos banko interneto svetainėje paskelbtuose Prospektų rengimo, tvirtinimo ir pateikimo Lietuvos bankui reikalavimuose.
VPĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik kai Reglamento dėl prospekto nustatyta tvarka paskelbiamas prospektas, išskyrus šiame Reglamente nustatytas išimtis. Vadovaujantis Reglamento 3 straipsniu, pareiga paskelbti prospektą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu emitento visų viešai siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė valstybėse narėse neviršija 8 000 000 eurų, skaičiuojant per 12 mėn. laikotarpį. Emitentas, išleidžiantis vertybinius popierius, kurių bendra vertė per 12 mėn. yra 1–8 mln. eurų, prieš siūlydamas vertybinius popierius viešai, turi paskelbti informacinį dokumentą (VPĮ 7 straipsnis). Informacinio dokumento turinys nustatytas Lietuvos banko valdybos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 03-173 patvirtintame Informacinio dokumento, privalomo rengti viešai išleidžiant vidutinio dydžio emisijas ir sudarant vidutinio dydžio sutelktinio finansavimo sandorius, rengimo reikalavimų apraše.
Kokiu būdu ir kokius dokumentus reikia pateikti siekiant patvirtinti prospektą?
Vertybinių popierių prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, projekto pateikimo Lietuvos bankui, jo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka bei prospekto kalbos reikalavimai nustatyti Lietuvos banko valdybos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 03-172 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo nr. 03-44 „Dėl Vertybinių popierių prospekto rengimo, tvirtinimo ir viešo informacijos atskleidimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame Vertybinių popierių prospekto tikrinimo ir tvirtinimo tvarkos apraše.
Kreipiantis į Lietuvos banką dėl prospekto patvirtinimo teikiama paraiška, kurioje nurodoma emitento ir jo atstovo kontaktinė informacija, tvirtinti teikiamas dokumentas, vertybinių popierių emisijos dydis (vertybinių popierių skaičius ir jų bendra nominalioji vertė), paraiškos tvirtinti prospektą priedai, taip pat emitento nuožiūra gali būti pateiktos su prospekto tvirtinimu susijusios pastabos.
Kartu su paraiška pateikiamas prospekto projektas, dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyto dydžio valstybės rinkliava, kryžminių nuorodų sąrašas (kai informacija prospekte pateikta nesilaikant atitinkamo priedo turinio eiliškumo ir nuorodos nėra pateiktos prospekto projekto paraštėse), taip pat kai numatomas viešas siūlymas ar įtraukimas į prekybą reguliuojamose rinkose kitose ES valstybėse narėse, prašymai dėl prospekto pateikimo tų ES valstybių narių kompetentingoms institucijoms, informacija, įtraukta į prospektą nuorodos būdu, nebent ta informacija Lietuvos bankui jau buvo pateikta anksčiau ar buvo jo patvirtinta ir kt. Išsamesnis teiktinų priedų sąrašas nurodytas 2019 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (EB) 2019/980, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 papildomas nuostatomis dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, formato, turinio, tikrinimo ir tvirtinimo ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004 42 straipsnyje.
Paraiška tvirtinti prospektą ir visi su prospekto tvirtinimu susiję dokumentai Lietuvos bankui teikiami elektroninio ryšio priemonėmis: paraiška dėl prospekto ar jo priedo patvirtinimo siunčiama el. paštu tl.bl@aruizeirp, o kiti dokumentai įkeliami į Lietuvos banko Emitentų AFS skiltį „Vertybinių popierių emisijų projektai“. Į šią skiltį taip pat įkeliami ir kiti susiję dokumentai (prospekto projekto pakeitimai, papildomi dokumentai, emitento paaiškinimai, patvirtinimai ir pan.). Emitentui neturint prieigos prie šios sistemos rekomenduotina iš anksto kreiptis dėl prisijungimo arba dėl galimybės visus dokumentus pateikti el. paštu. Gavus informaciją apie prospekto ar jo priedo patvirtinimą, patvirtinti ir emitento atsakingų asmenų pasirašyti prospektai ir jų priedai, taip pat santraukų vertimai, bazinių prospektų galutinės sąlygos įkeliami į Emitentų AFS skiltį „Patvirtinti prospektai“.
Kur galima pasikonsultuoti prospekto rengimo ir tvirtinimo klausimais?
Vertybinių popierių prospektus nagrinėja Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Kapitalo rinkos priežiūros skyrius. Dėl prospekto rengimo ir tvirtinimo tvarkos galima kreiptis tel. +370 668 77 061 arba el. paštu tl.bl@eneinuisaga. Lietuvos bankas neatlieka ex ante prospektų priežiūros, tačiau prieš pateikiant paraišką dėl prospekto patvirtinimo rekomenduojame kreiptis, siekiant pristatyti / aptarti numatomą emisiją ir veiksmų tvarkaraštį, ypač tais atvejais, kai prospektas teikiamas pirmą kartą ar išleidžiami naujo tipo vertybiniai popieriai, jei prospektas yra susijęs su susijungimu, atskyrimu ar kitu įmonės sandoriu, pateikiama pro forma finansinė informacija arba yra kitų reikšmingų sąlygų.
Kokios finansinės priemonės laikomos obligacijomis?
Obligacijų sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ). ABĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „bendrovės obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai turi būti nurodyti sprendime išleisti obligacijas.“
Pagrindiniai kriterijai siekiant nustatyti, ar bendrovės išleidžiama priemonė laikytina vertybiniu popieriumi (obligacija), yra išleidžiamos priemonės suteikiamos teisės ir tų priemonių emitento prisiimami įsipareigojimai bei priemonių išleidimo ir siūlymo tvarka:
1) asmenims, įsigijusiems obligacijų, jos suteikia teisę iš anksto nustatytu fiksuotu laiku gauti iš emitento pinigų sumą, kurią sudaro obligacijos nominalioji vertė ir metinės palūkanos;
2) obligacijos, kaip vertybiniai popieriai, turi nominaliąją vertę, kurią nustato jas išleidžiantis subjektas, ir jos šio subjekto valdymo organo (akcininkų susirinkimo arba valdybos) sprendimu leidžiamos serijomis (emisijomis), t. y. vienu kartu išleidžiant vienodas turtines ir neturtines teises suteikiančias obligacijas (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 38 dalis, ABĮ 55 straipsnio 3 dalis);
3) yra objektyvi galimybė šioms priemonėms (obligacijoms) cirkuliuoti kapitalo rinkoje, t. y. ne tik laisvai pirkti ir parduoti jas kitiems asmenims, bet ir vykdyti viešą antrinę tokių vertybinių popierių apyvartą reguliuojamose rinkose, daugiašalėse ar organizuotose prekybos sistemose.
Kokią minimalią informaciją bendrovė privalo nurodyti savo interneto svetainėje ir kokiu būdu gali informuoti investuotojus viešai siūlydama įsigyti savo išleidžiamų vertybinių popierių, kurių vertė per 12 mėn. neviršija 1 000 000 eurų (kai nekyla pareiga rengti prospektą ar informacinį dokumentą)?
Siekiant išleisti tiek akcijas, tiek obligacijas ar kitus vertybinius popierius, visų pirma turi būti pateikta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ) nustatyta sprendimui priimti būtina informacija. Pavyzdžiui, išleidžiant obligacijas sprendimo dėl obligacijų išleidimo priėmimo tvarka nustatyta ABĮ 55 straipsnyje. Jo 2 ir 3 dalyse nurodyta, kas privalomai turi būti nustatyta sprendime išleisti obligacijas: nominalioji vertė, metinių palūkanų dydis arba šio dydžio apskaičiavimo tvarka, palūkanų mokėjimo tvarka, obligacijų išpirkimo data ir kitos emisijos sąlygos (pvz., jei yra kokių nors konkrečiai emisijai būdingų specifinių sąlygų − dėl obligacijų suteikiamų teisių, pasirašymo tvarkos, išankstinio išpirkimo galimybės, hipotekos ir pan.).
Bendrovei, išleidžiančiai vertybinius popierius, kurių bendra vertė per 12 mėn. nesiekia 1 mln. eurų, teisės aktai nenustato informacijos atskleidimo reikalavimų (atskiro emisijos dokumento rengimo), išskyrus minėtas procedūrines ABĮ nuostatas, tačiau toks emitentas turėtų pateikti daugiau informacijos, kuri būtų reikalinga priimant sprendimą dėl investavimo, − išleidžiant bet kuriuos vertybinius popierius, investuotojams rekomenduotina pateikti reikalingą kontaktinę informaciją, nurodyti pasirašymo ir apmokėjimo tvarką, numatomą pritrauktų lėšų panaudojimą, pateikti nuorodas į paskelbtas emitento finansines ataskaitas ir įstatus, atkreipti dėmesį į svarbiausią su emitento veikla ir vertybinių popierių išleidimu susijusią riziką, pateikti informaciją dėl antrinės apyvartos sąlygų / galimybės ją vykdyti, nurodyti, jeigu taikomi vertybinių popierių įsigijimo ribojimai, pateikti kitą, emitento nuožiūra investuotojams reikalingą informaciją.
Investuotojai apie vertybinių popierių platinimą įprastai informuojami emitento ir (arba) emisijos tarpininko interneto svetainėje. Teisės aktai nedraudžia informaciją potencialiems investuotojams atskleisti ir kitais būdais, tačiau visiems potencialiems investuotojams privalo būti pateikta vienoda informacija, o skelbiant reklamą turi būti laikomasi bendrųjų reklamos principų ir taisyklių.
Kokia kalba ir kokia informacija turi būti atskleidžiama paskirstant vertybinius popierius esamiems ar buvusiems direktoriams ar darbuotojams?
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71 (toliau – Reglamentas), 1 straipsnio 4 dalies i papunktyje nustatyta išimtis, susijusi su prospekto rengimu tuo atveju, kai vertybinius popierius savo esamiems ar buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto ar ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė. Vadovaujantis minėta nuostata, pakanka parengti dokumentą, kuriame pateikiama informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį, siūlymo arba paskirstymo priežastis ir t. t. Šiuo atveju informaciją rengia ir ją pateikia darbuotojams pats vertybinius popierius siūlantis / paskirstantis darbdavys arba susijusi įmonė. Rengiant ir pateikiant šią informaciją siūlytume vadovautis kalbos reikalavimais, kurie taikomi ir rengiant prospektą, t. y., jeigu tiek darbdavys, tiek įmonė, kurios darbuotojams ar vadovams yra paskirstomi vertybiniai popieriai, įsteigti ir veiklą vykdo Lietuvoje, informaciją reikėtų parengti lietuvių kalba. Esant galimybei, rekomenduojama informaciją lietuvių kalba teikti ir tuo atveju, jeigu darbdavys yra įsteigtas kitoje valstybėje, tačiau vertybinius popierius siūlo / paskirsto tik Lietuvos įmonės ar įmonių darbuotojams. Jeigu darbdavys ar susijusi įmonė yra įsteigti ne Lietuvoje ir jeigu vertybiniai popieriai paskirstomi ne tik Lietuvoje įsteigtos įmonės darbuotojams ar vadovams, informacija gali būti pateikta ir anglų kalba. Bet kuriuo atveju emitentui nėra draudžiama darbuotojams skirtą informaciją išversti į jiems priimtiną kalbą.
Apžvalgos
- Lietuvos banko informacija emitentams: į ką atkreipti dėmesį atskleidžiant informaciją
2024-03-22
Lietuvos bankas, atlikdamas teisės aktais priskirtas emitentų reglamentuojamos informacijos atitikties teisės aktų reikalavimams priežiūros, piktnaudžiavimo rinka prevencijos ir stebėsenos funkcijas, atkreipia dėmesį į 2023 m. pastebėtus dažniausius emitentams aktualaus teisinio reguliavimo netinkamo taikymo pavyzdžius. Kartu Lietuvos bankas skelbia su ESEF susijusias rekomendacijas, kurios išlieka aktualios ir svarbios rengiant 2023 m. metines ataskaitas ESEF formatu:
Dėl TFAS ir nefinansinės informacijos atskleidimo nuostatų taikymo (199 KB download icon)
Dėl su ESEF susijusių rekomendacijų taikymo (213.7 KB download icon)
Dėl MAR nuostatų taikymo (65.8 KB download icon)
2023-03-02
Lietuvos bankas, atsižvelgęs į 2022 m. atliktų patikrinimų rezultatus, atkreipia emitentų dėmesį į pastebėtas dažniausias klaidas rengiant finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir atskleidžiant nefinansinę informaciją. Kartu Lietuvos bankas teikia rekomendaciją, kaip gerinti reglamentuojamos informacijos atskleidimo kokybę.
-
Dėl informacijos atskleidimo gairių patvirtinimo
2023-02-21
Finansų rinkos priežiūros komiteto 2023 m. vasario 21 d. sprendimu buvo patvirtinta atnaujinta Informacijos atskleidimo gairių redakcija. Gaires galite rasti čia.
-
Teisinis draudimo piktnaudžiauti rinka reguliavimas ir išimtis ("saugus uostas") emitentui perkant savas akcijas
2022-12-19
Lietuvos bankas, peržiūrėjęs bendrovių, kurių akcijos įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius reguliuojamoje rinkoje, prekybos savomis akcijomis praktiką, parengė apžvalgą, kurios tikslas - atkreipti dėmesį į keletą svarbių teisinio reguliavimo ir jų taikymo praktinių momentų, į kuriuos bendrovės, prieš pradėdamos prekybą savomis akcijomis, turėtų atsižvelgti ir juos deramai įvertinti. Su dokumentu galima susipažinti čia: Teisinis draudimo piktnaudžiauti rinka reguliavimas ir išimtis ("saugus uostas") emitentui perkant savas akcijas. (169.2 KB download icon)
-
Lietuvos banko informacija emitentams dėl apskaitos ir reglamentuojamos informacijos atskleidimo
2022-03-16
Siekdamas, kad emitentų finansinės ataskaitos būtų rengiamos ir skelbiamos laikantis visų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų reikalavimų, taip pat siekdamas gerinti reglamentuojamos informacijos kokybę ir didinti rinkos skaidrumą, Lietuvos bankas, atsižvelgęs į emitentų ataskaitų patikrinimų rezultatus ir taikytiną praktiką, parengė emitentams aktualią informaciją.
2022 m. informacija (231.2 KB download icon)
2021 m. informacija (145.2 KB download icon)
- Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga
2021-12-09
Lietuvos bankas paskelbė apžvalgą, kaip bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama AB Nasdaq Vilnius biržoje, metiniuose pranešimuose ar socialinės atsakomybės ataskaitose atskleidžia, kaip laikosi tvarumo veiksnių – aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. environmental, social and governance, ESG) principų, pateikė informacijos atskleidimo rekomendacijų: Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga.
- Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi apžvalga
2020-10-21
Bendrovių valdysenos tikslas – kurti patikimą, skaidrią ir atskaitingą aplinką bei prisidėti prie ilgalaikio akcininkų dalyvavimo skatinimo, bendrovių finansinio stabilumo bei verslo vientisumo užtikrinimo, taip prisidedant prie spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio visuomenės įsitraukimo. Lietuvos bankas atliko Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi apžvalgą, kurioje siekia įvertinti, kaip bendrovės atskleidžia informaciją apie Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso principuose išdėstytų rekomendacijų laikymąsi.
- Asmenų pranešimų apie balsavimo teisių įgijimą ir netekimą bei emitentų viešai skelbiamos informacijos apie pagrindinius akcininkus apžvalga
2020-08-10
Siekiant pagerinti asmenų pranešimų apie emitentų akcijų ir kitų finansinių priemonių suteikiamų balsavimo teisių paketų įgijimą ir netekimą bei emitentų viešai skelbiamos informacijos apie jų pagrindinius akcininkus kokybę, buvo atlikta AB Nasdaq Vilnius Oficialiojo ir Papildomojo sąrašų emitentų viešai paskelbtos ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje saugomos bei emitentų interneto svetainėse skelbiamos informacijos peržiūra, nustatyti trūkumai ir pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos informacijos atskleidimui pagerinti. Peržiūros rezultatai ir priemonės informacijos atskleidimo kokybei gerinti pateikti Asmenų pranešimų apie balsavimo teisių įgijimą ir netekimą bei emitentų viešai skelbiamos informacijos apie pagrindinius akcininkus apžvalgoje (367.5 KB download icon).
[[#ex]]