Užsienio prekybai antrąjį ketvirtį teigiamos įtakos turėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas, bet rizikos išlieka

Komentuoja Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, eksportas susitraukė (žr. 1 pav.). Ketvirtinė raida taip pat buvo neigiama (žr. 2 pav.). Metinis susitraukimas sudarė 5,8, o sezoniškai pakoreguotas ketvirtinis kritimas – 0,8 proc. Tiek prie metinės, tiek prie ketvirtinės neigiamos eksporto raidos labiausiai prisidėjo mažėjęs reeksportas ir tik augęs lietuviškos kilmės eksportas neleido eksportui dar labiau nukristi. 

Lietuviškos kilmės eksportas 2024 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo (žr. 3 pav.), ketvirtinė raida taip pat buvo teigiama (žr. 4 pav). Metinė raida sudarė 1,3, o sezoniškai pakoreguotas ketvirtinis augimas – 3,1 proc. Vis dėlto teigiamai ketvirtinei raidai didžiausią įtaką turėjo padidėjęs mineralinių produktų eksportas – be mineralinių produktų augimas būtų buvęs neigiamas (–1,8 %). Ketvirtinį augimą labiausiai slopino sumažėjęs žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, kurį daugiausia galima sieti su sumažėjusiu javų eksportu. Be išaugusio mineralinių produktų eksporto, prie teigiamos ketvirtinės raidos prisidėjo padidėjęs chemijos pramonės gaminių ir plastikų bei aukštesnės pridėtinės vertės – mašinų ir įrenginių – eksportas. Teigiamą ketvirtinę chemijos pramonės gaminių ir plastikų raidą nulėmė toliau augęs reagentų ir farmacijos produktų bei PET (polietilentereftalato gaminių) eksportas. Nors anksčiau buvo tikimasi trąšų eksporto atsigavimo, pastarąjį ketvirtį trąšų eksportas toliau traukėsi. 

Vertinant ateities perspektyvas lietuviškos kilmės eksporto raida, tikėtina, ir toliau bus lėtesnė už ilgalaikes tendencijas. Naujausi euro zonos pirkimo vadybininkų indeksai rodo blogėjančius pagrindinių prekybos partnerių lūkesčius dėl ateities. Tokie lūkesčiai rodo lėtesnę, nei anksčiau tikėtasi, užsienio paklausos raidą ir atitinkamai suprastėjusius Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklius. Nors užsienio paklausos augimo perspektyvos blogesnės, nei anksčiau tikėtasi, konkurencingumo praradimo požymių šiuo metu nematyti – eksporto rinkos dalys vis dar yra neprarastos (žr. 5 pav.). Vilties dėl lietuviškos kilmės eksporto augimo suteikia aukštesnės pridėtinės vertės mašinų ir įrenginių eksportas. Šio sektoriaus rinkos dalys nuosekliai didėja, o gamybos pajėgumų panaudojimo lygis vis dar yra žemesnis už istorinį vidurkį. Optimistiškai nuteikia žemės ūkio ir maisto produktų eksportas dėl prognozuojamo didesnio augalininkystės derliaus ir fosfato trąšų eksportas dėl atnaujintinos AB „Lifosa“ veiklos.

Reeksporto tiek metinė, tiek ketvirtinė raida 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo neigiama (atitinkamai 16,8 ir 7,4 %) (žr. 6 ir 7 pav.). Prie neigiamos ketvirtinės raidos daugiausia prisidėjo sumažėjęs chemijos pramonės gaminių ir plastikų, transporto priemonių, mašinų ir įrenginių reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Sugriežtėjus prekybos su NVS šalimis reikalavimams, Lietuvos kaip tranzitinės šalies prekių reeksportui patrauklumas yra gerokai sumažėjęs. Tad tikėtina, kad bent trumpuoju laikotarpiu ir iki tol, kol galios sugriežtinti prekybos ribojimai, spartesnė reeksporto raida bus ir toliau iš dalies apribota.

Importo metinė ir ketvirtinė raida 2024 m. antrąjį ketvirtį taip pat buvo neigiama. Importas per metus sumažėjo 7,1 proc. (8,7 % be mineralinių produktų) (žr. 9 pav.)., o per ketvirtį – 0,6 proc. (žr. 10 pav.). Ketvirtiniam mažėjimui didžiausią įtaką turėjo tarpinio vartojimo ir vartojimo prekių raida. Tarpinio vartojimo prekių importo sumažėjimą labiausiai galima sieti su tuo, kad per pastarąjį ketvirtį Lietuvos pramonė, neįskaitant rafinuotų naftos produktų gamybos, reikšmingai nepaaugo. Vartojimo prekių importas sumažėjo dėl sumenkusio šių prekių reeksporto.

1 pav. Eksporto metinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. slankusis vidurkis)	2 pav. Eksporto ketvirtinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. vidurkio pokytis, palyginti su praėjusių 3 mėn. vidurkiu, sezoniškai koreguoti duomenys)
3 pav. Lietuviškos kilmės eksporto metinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. slankusis vidurkis)	4 pav. Lietuviškos kilmės eksporto ketvirtinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. vidurkio pokytis, palyginti su praėjusių 3 mėn. vidurkiu, sezoniškai koreguoti duomenys)
5 pav. Lietuviškos kilmės eksporto rinkos dalys (3 mėn. slankusis vidurkis, sezoniškai koreguoti duomenys)
6 pav. Reeksporto metinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. slankusis vidurkis)	7 pav. Reeksporto ketvirtinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. vidurkio pokytis, palyginti su praėjusių 3 mėn. vidurkiu, sezoniškai koreguoti duomenys)
8 pav. Reeksporto ketvirtinis augimas ir kaitos veiksniai pagal rinkas (3 mėn. vidurkio pokytis, palyginti su praėjusių 3 mėn. vidurkiu, sezoniškai koreguoti duomenys, sezoniškai koreguoti duomenys)
9 pav. Importo metinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. slankusis vidurkis)	10 pav. Importo ketvirtinis augimas ir kaitos veiksniai (3 mėn. vidurkio pokytis, palyginti su praėjusių 3 mėn. vidurkiu, sezoniškai koreguoti duomenys)

Ekonomikos analizė ir prognozės, Pulso naujienos