Sparčiai augant darbo jėgai, įtampa šalies darbo rinkoje blėsta

Komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius šalyje ir toliau sparčiai didėja. Darbo jėgos rodiklis, rodantis ekonomikos plėtros galimybes ilguoju laikotarpiu, siekia prieš dvidešimt metų fiksuotą lygį ir yra 2,4 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį darbo jėgos pasiūlos padidėjimą šių metų antrąjį ketvirtį lėmė kylantis darbo jėgos aktyvumo lygis ir toliau didėjantis gyventojų skaičius (žr. 1 pav.). Pastarasis veiksnys, veikiamas palankių migracijos tendencijų (žr. 2 pav.), darbo jėgos augimą paspartino 0,9 proc. punkto. Beveik rekordiškai aukštas 15–64 metų amžiaus gyventojų aktyvumo lygis (žr. 3 pav.) prie darbo jėgos augimo prisidėjo šiek daugiau – apie 1,5 proc. punkto. Palyginti su kitomis euro zonos šalimis narėmis, Lietuvos gyventojų aktyvumas darbo rinkoje yra vienas didžiausių (žr. 4 pav.). Dar efektyviau panaudoti darbo rinkos išteklius galimybės yra ribotos, kadangi darbo jėgos aktyvumo lygis yra arti istorinių aukštumų.

Darbo jėgos įdarbinimas slopsta – užimtųjų skaičius auga nuosaikiau, tačiau tai neleidžia teigti apie reikšmingai pablogėjusią situaciją darbo rinkoje. Apžvelgiamu laikotarpiu užimtųjų skaičius šalyje buvo 1,8 proc. didesnis nei prieš metus. Tiesa, užimtumas didėjo ne taip sparčiai kaip šių metų pradžioje, kai buvo fiksuotas 2,8 proc. metinis augimas. Vertinant ekonominių veiklų padėtį, dirbančiųjų gausėjo viešojo sektoriaus veiklose (apie 1,3 proc. p. metinio augimo) ir pamažu atsigaunančios pramonės veiklose (žr. 6 pav.). Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius bendrą užimtumo augimą šalyje sumažino apie 0,3 proc. punkto. Metiniai kryčiai fiksuoti ir nekilnojamojo turto, finansų bei transporto veiklose. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, vis dar didėjantis bendras dirbančiųjų skaičius rodo darbo rinkos atsparumą, tačiau naujausi šių metų Sodros administraciniai duomenys signalizuoja apie mažiau palankią užimtumo raidą. Bendras apdraustųjų skaičius šalyje nuo kovo mėn. ir toliau mažėja (žr. 7 pav.) daugiausia dėl besitraukiančio dirbančiųjų skaičiaus transporto sektoriuje. Nepaisant to, artimiausiu metu įmonės neketina reikšmingai mažinti darbuotojų skaičiaus. Pastaraisiais mėnesiais samdos lūkesčių rodiklis yra artimas ilgalaikiam vidurkiui (žr. 8 pav.).

Atsigaunant ekonomikai ir sparčiai augant darbo jėgai, anksčiau didėjęs nedarbo lygis stabilizavosi. 2024 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 6,9 proc., tačiau buvo 1,0 proc. punkto didesnis nei prieš metus, o pašalinus sezono įtaką, – per ketvirtį beveik nepasikeitė (žr. 9 pav.). Nors nedarbo lygio įvertis yra mažesnis nei per pandemiją, vertinant ilgesnio laikotarpio duomenis, tebėra padidėjęs. Nepaisant Lietuvos ekonomikos augimo, nedarbas šalyje nesitraukia. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, metinį nedarbo lygio padidėjimą daugiausia lėmė migracijos tendencijų paveiktas išaugęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir pakilęs darbo jėgos aktyvumo lygis (žr. 10 pav.). Apie panašią darbo rinkos būklę signalizuoja ir registruoto nedarbo duomenys. Nuo šių metų gegužės mėn., Užimtumo tarnybos duomenimis, pastebimiau auga ir registruotų bedarbių skaičius. Registruotas nedarbas šių metų liepos mėn. sudarė 8,6 proc. Tokią pat dalį darbingo amžiaus gyventojų registruoti bedarbiai sudarė ir praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Įžvalgos dėl prognozių. Pagal Lietuvos banko birželio mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, 2024 m. antrojo ketvirčio nedarbo lygio duomenys buvo šiek tiek prastesni, nei tikėtasi, tačiau prielaidų reikšmingai keisti numatomą nedarbo raidą šiais metais – nedaug. Ketvirtinė ir metinė dirbančiųjų skaičiaus raida buvo spartesnė, nei prognozuota, o tai rodo, kad didesnis darbuotojų skaičius mažina įtampą ir darbo jėgos poreikį.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Darbo rinka