ECB startinio šūvio belaukiant (duomenų komentaras)

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus dar šiek tiek susitraukus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas reikšmingai paspartėjo ir sudarė 7,8 proc. (žr. 1 pav.). Finansų rinkose įsitvirtinant lūkesčiams, kad pinigų politika laisvės ne taip greitai, kaip anksčiau tikėtasi, nustojo kristi įmonių naujų paskolų palūkanų normos (žr. 2 pav.). Kovo mėn. suteiktų paskolų skaičius buvo trečdaliu mažesnis nei prieš metus, tačiau dėl didesnių paskolų poveikio mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 265 mln. Eur (žr. 3, 4 pav.) ir buvo didesnė už ilgalaikį vidurkį (203 mln. Eur)¹. Vis dėlto, atsižvelgiant į bendrojo vidaus produkto pokyčius, įmonės buvo kredituojamos nenukrypstant nuo ilgalaikės tendencijos.

Euro zonoje namų ūkių kredito portfeliui per metus šiek tiek sumažėjus, Lietuvoje jis vis dar didėjo gana sparčiai (6,6 %), matoma būsto kreditavimo atsigavimo ženklų. Naujų būsto paskolų palūkanų normos stabilizavosi maždaug 5,6 proc. lygio, o kredito teikimas tebėra prislopęs: kovo mėn. naujų būsto paskolų skaičius ir vertė buvo maždaug dešimtadaliu mažesni nei prieš metus (žr. 2–4 pav.). Vis dėlto matyti ir pirmųjų kreditavimo atsigavimo ženklų – bankų teigimu², pirmąjį metų ketvirtį būsto paskolų paklausa augo, o tai rodo ir tris mėnesius nuosekliai didėjantis naujų paskolų skaičius. Vartojimo ir kitos paskolos ir toliau teikiamos itin aktyviai: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo penktadaliu¹. Neslopstantį vartojimo kreditavimą lemia tiek didesnių, tiek mažesnių rinkos dalyvių aktyvumas.

Jau daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų ir įmonių indėlių laikomi sutarto termino sąskaitose. Naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos nuo 2023 m. rudens pernelyg nekito (tiek įmonėms, tiek namų ūkiams siekė apie 3,5 %). Kovo mėn. namų ūkiai sudarė sutarto termino indėlių sutarčių už 108 mln. Eur (vasario mėn. – 137 mln. Eur, žr. 5 pav.), o šių indėlių portfelis perkopė 7,1 mlrd. Eur. Kita vertus, įmonių susidomėjimas šia taupymo priemone sumenkęs: per pirmąjį metų ketvirtį įmonių sutarto termino indėlių portfelis sumažėjo nuo 1,9 iki 1,8 mlrd. Eur. Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 6,6, o įmonių – sumažėjo 1,3 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 22,6 mlrd. ir 10,6 mlrd. Eur). Terminuotųjų indėlių dalis namų ūkių ir įmonių indėlių portfelyje pasiekė paskutinį sykį 2016 m. matytą lygį (sudarė 26,9 %, žr. 6 pav.)

¹Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

²Bankų apklausos apžvalga (2023 m. IV ketv.)

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema