Duomenų komentaras: užsienio prekyba 2022 m. liepos mėn.

Liepos mėn. metinis nominaliojo eksporto ir importo augimas paspartėjo. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas liepos mėn. per metus padidėjo 38,1 proc., t. y. gerokai daugiau nei vidutiniškai 2022 m. pirmąjį pusmetį. Prekių importas liepos mėn. per metus padidėjo 40,4 proc. Prie nominaliojo eksporto augimo prisidėjo padidėjusi mineralinių ir energijos produktų paklausa Europos Sąjungoje (ES) bei pasaulyje, tačiau didžiausią poveikį augimui daro pakilusios kainos, ypač žaliavų ir energijos prekių. Pažymėtina ir tai, kad ES rinkos poveikis eksporto augimui, palyginti su birželio mėn., padidėjo, tačiau tai susiję su kuro ir energijos reeksportu bei Lietuvoje apdirbamų mineralinių produktų eksportu. Svarbioms Lietuvos prekybos partnerėms, tokioms kaip Vokietija, susiduriant su energijos išteklių tiekimo problemomis, ateityje Lietuvos eksporto paklausos augimas gali sulėtėti.

Mineralinių ir energetikos produktų eksporto vertė liepos mėn., palyginti su praėjusių metų liepos mėn., beveik padvigubėjo. AB „ORLEN Lietuva“ užbaigus naftos talpyklų modernizavimo darbus, kurie vyko 2022 m. birželio–liepos mėn., eksportuojamos produkcijos vertė reikšmingai padidėjo. Nominaliojo prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksporto ir importo augimas liepos mėn. palyginti su gegužės ir birželio mėn., sulėtėjo. Lėtesnį eksporto augimą nulėmė mažiau didėjusi chemijos pramonės gaminių, medienos ir baldų eksporto vertė. Beveik visų pagrindinių prekių grupių importas augo lėčiau. Sparčiau didėjo žemės ūkio ir maisto produktų vertė, tačiau čia svarbus vaidmuo tenka didėjančioms kainoms.

Lietuvos prekių eksportas į Rusiją per metus sumažėjo, o į Baltarusiją – padidėjo. Liepos mėn. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 140,8 mln. Eur ir buvo 53,2 proc. didesnis nei prieš metus. Šį augimą lėmė gerokai didesnė reeksportuojamos elektros energijos vertė, padidėjęs įvairių chemijos produktų (įskaitant ir diagnostinius reagentus) bei plastikų ir jų dirbinių eksportas ir liepos mėn. į viršų šoktelėjusi transporto priemonių eksporto vertė. Lietuvos importas iš Baltarusijos birželio mėn. sudarė 77,7 mln. Eur ir buvo 37,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Daugiausia krito nominalioji medienos ir jos dirbinių (įvairi žaliavinė mediena) bei metalų importo vertė. Lietuvos prekių eksportas į Rusiją sudarė 286,6 mln. Eur ir buvo 10,0 proc. mažesnis nei prieš metus. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., eksportas į Rusiją krito mažiau dėl padidėjusio elektros energijos reeksporto per Lietuvą. Eksportas į Rusiją toliau mažėja dėl Vakarų šalių taikomų sankcijų, tačiau reikšmingai pakilusi elektros kaina ir, tikėtina, per Lietuvą tekanti elektra į Kaliningradą didina nominaliąją eksporto vertę (liepos mėn. eksportuotos elektros energijos vertė buvo 125 mln. Eur). Lietuvos importas iš Rusijos liepos mėn. sudarė 150,3 mln. Eur ir buvo 63,2 proc. mažesnis nei prieš metus. Didžiausią įtaką importo iš Rusijos mažėjimui ir toliau daro mineraliniai ir energetikos produktai, kurių dalies Lietuva nusprendė atsisakyti.

Lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas liepos mėn. toliau augo. Per metus jis padidėjo 14,3 proc. Didėjo visų lietuviškos kilmės prekių grupių eksporto vertė, o svarbiausia rinka didėjimui ir toliau buvo ES. Augimui ir toliau didžiausią įtaką turėjo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Labai sumažėjo teigiamas medienos ir baldų bei chemijos pramonės poveikis eksporto augimui. Mažesnį chemijos pramonės gaminių eksporto augimą paaiškina brangstančios žaliavos ir tiekimo grandinių sutrikimai. Trąšų eksportuojama mažiau dėl sustabdytos AB „LIFOSA“ gamybos. Šių chemijos pramonės prekių eksporto sumažėjimą kompensuoja kitos prekės – plastikai ir organiniai chemijos produktai, tačiau nuo rugsėjo mėn. stabdoma AB „ACHEMA“ gamyba taip pat neigiamai veiks chemijos pramonės gaminių eksportą.

Duomenų komentarai, Tarptautinė rinka