Duomenų komentaras: užsienio prekyba 2022 m. birželio mėn.

Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Birželio mėn. metinis nominaliojo eksporto augimas sulėtėjo, o importo paspartėjo. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas birželio mėn. per metus padidėjo 17,2 proc., t. y. mažiau nei vidutiniškai 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį. Prekių importas birželio mėn. per metus padidėjo 31,4 proc. Nominaliojo eksporto augimą ir toliau daugiausia lėmė Europos Sąjungoje (ES) bei pasaulyje didėjusi paklausa, tačiau vis dar yra didelis pakilusių kainų, ypač pabrangusių žaliavų, poveikis. Verta paminėti ir tai, kad ES rinkos poveikis eksporto augimui, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo, o svarbioms Lietuvos prekybos partnerėms, tokioms kaip Vokietija, susiduriant su energetikos išteklių tiekimo problemomis, ateityje Lietuvos eksporto paklausa gali augti dar lėčiau.

Mineralinių ir energetikos produktų eksporto metinis augimas birželio mėn. labai sumažėjo, o importo buvo spartesnis nei gegužės mėn. Šių prekių eksporto apimtis birželio mėn. buvo mažesnė nei gegužės mėn. ir buvo panaši į 2019 m. vidurkį, o importo – per mėnesį padidėjo apie 33 proc. ir buvo dvigubai didesnė nei vidutiniškai 2019 m. Birželio mėn. šios prekių grupės eksporto sumažėjimą galima paaiškinti AB „ORLEN Lietuva“ naftos talpyklų modernizavimo darbais, kurie vyko 2022 m. birželio–liepos mėn. Jiems pasibaigus, liepos pradžioje, šios prekių grupės eksportas normalizuosis, o tai patvirtina ir birželio mėn. padidėjusi importo apimtis. Nominaliojo prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksporto augimas ir toliau buvo panašus kaip gegužės mėnesį, o importo – sulėtėjo. Neįskaitant mineralinių ir energetikos produktų, prie metinio importo ir eksporto augimo birželio mėn. daugiausia prisidėjo žemės ūkio ir maisto produktai.

Lietuvos prekių eksportas į Rusiją per metus sumažėjo, o į Baltarusiją – padidėjo. Birželio mėn. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 101,2 mln. Eur ir buvo 20,6 proc. didesnis nei prieš metus. Šį augimą lėmė gerokai didesnė reeksportuojamos elektros energijos apimtis ir išaugęs įvairių chemijos produktų (įskaitant ir diagnostinius reagentus) bei plastikų ir jų dirbinių eksportas. Lietuvos importas iš Baltarusijos birželio mėn. sudarė 68,2 mln. Eur ir buvo 41,5 proc. mažesnis nei prieš metus. Daugiausia krito nominalioji medienos ir jos dirbinių (įvairi žaliavinė mediena) bei mineralinių ir energijos produktų importo vertė. Lietuvos prekių eksportas į Rusiją sudarė 224,1 mln. Eur ir buvo 30,0 proc. mažesnis nei prieš metus. Palyginti su gegužės mėn., birželio mėn. eksportas į Rusiją krito mažiau dėl padidėjusio elektros energijos reeksporto per Lietuvą. Mažėjančią eksporto į Rusiją apimtį galima paaiškinti Vakarų šalių taikomomis sankcijomis. Lietuvos importas iš Rusijos gegužės mėn. sudarė 141,0 mln. Eur ir buvo 48,1 proc. mažesnis nei prieš metus. Didžiausią įtaką importo iš Rusijos mažėjimui daro mineraliniai ir energetikos produktai, kurių dalies Lietuva nusprendė atsisakyti.

Lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas birželio mėn. toliau augo. Per metus jis padidėjo 26,0 proc. Didėjo visų lietuviškos kilmės prekių grupių eksporto vertė, o svarbiausia rinka didėjimui ir toliau buvo ES. Prie augimo daugiausia prisidėjo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Mažesnį chemijos pramonės gaminių eksporto augimą iš dalies paaiškina brangstančios žaliavos, tiekimo grandinių sutrikimai ir pandemijos raida. Įvairių chemijos produktų eksportas ir toliau yra sumažėjęs dėl prislopusios priemonių kovai su COVID-19 paklausos, o trąšų eksportuojama mažiau dėl sustabdytos AB „LIFOSA“ gamybos. Šių chemijos pramonės prekių eksporto sumažėjimą kompensuoja kitos prekės – plastikai ir organiniai chemijos produktai.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Tarptautinė rinka, Importas, užsienio prekyba, Eksportas