Duomenų komentaras: darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje šiek tiek sulėtėjo, tačiau tebėra gana spartus. Oficialioji statistika rodo, kad atlyginimai ir toliau didėja sparčiu tempu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo užmokestis šalyje buvo 13,7 proc. didesnis nei prieš metus. 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, darbo užmokesčio (pašalinus sezono įtaką) ketvirtinė augimo sparta sumažėjo, tačiau ketvirtinis augimas (3,1 %) gerokai viršijo 2015–2022 m. vidurkį (2,3 %) (žr. A pav.). Nors oficialioji statistika rodo, kad atlyginimai ir toliau kyla sparčiu tempu, naujausi Sodros administraciniai duomenys signalizuoja apie lėtėjantį darbo pajamų augimą. 2022 m. trečiąjį ketvirtį (liepos–rugpjūčio mėn. duomenys) darbo užmokesčio metinis pokytis siekė apie 13 proc. (žr. B pav.), o vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio (pašalinus sezono įtaką) augimas balandžio–rugpjūčio mėn. (0,7 %) buvo mažesnis už vidutinį mėnesinį augimą (1,3 %) šių metų pirmąjį ketvirtį – sausio–kovo mėn. Situacija darbo rinkoje vis dar džiugina dirbančiuosius, kadangi derybiniai svertai ir toliau yra jų rankose. Darbuotojams palanki darbo rinkos būklė, siejama su mažėjančiu nedarbo lygiu, didėjančia darbo jėgos paklausa ir laisvų darbo vietų pasiūla yra viena svarbiausių priežasčių, palaikančių tolesnį atlyginimų kilimą šalyje. Nedarbas šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 5,2 proc. – tai mažiausias nedarbo lygis Lietuvoje per pastaruosius 14 metų. Darbdavių susirūpinimą dėl darbo jėgos trūkumo rodo laisvų darbo vietų statistika: šiuo metu šalyje fiksuojama apie 27 tūkst. laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams, o laisvų darbo vietų lygis – rodiklis, parodantis, kokią dalį visų darbo vietų sudaro laisvos darbo vietos, mažai atsilieka nuo 2008 m. registruoto 2 proc. rekordo.

Atlyginimai auga dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. antrąjį ketvirtį darbo užmokestis sparčiausiai didėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (žr. C pav.). Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, atlyginimai šioje veikloje pakilo net 23,8 proc. Spartus augimas stebėtas ir žemės ūkio, pramogų ir poilsio organizavimo veiklose – jose darbo užmokestis per metus paaugo atitinkamai 17 ir 16,5 proc. Tai galima sieti su stipriu žemos palyginamosios bazės efektu, dėl kurio darbo užmokestis šiose veiklose kyla daug sparčiau (pastarųjų veiklų įmonėms antrasis karantinas smogė labiausiai). Atlyginimai taip pat sparčiai didėjo informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame tebevyksta intensyvi kova dėl darbuotojų. Čia laisvų darbo vietų lygis yra vienas didžiausių tarp ekonominių veiklų ir siekia 3,1 proc., o metinis darbo pajamų augimas viršija 16 proc. Tiesa, antrąjį ketvirtį kai kuriose veiklose fiksuoti ir ne tokie dideli atlyginimų pokyčiai. Pavyzdžiui, energetikos sektoriuje darbo užmokestis kilo 3,9 proc. – apie šešis kartus lėčiau nei didžiausiu augimu pasižymėjusioje apgyvendinimo ir maitinimo veikloje. Palankią dirbantiesiems atlyginimų raidą patvirtina nuo pat pandeminio laikotarpio pradžios tebesitęsiantis atlyginimų spurtas daugelyje ekonominių veiklų (žr. D pav.). Pavyzdžiui, rugpjūčio mėn. užimtieji transporto bei informacijos ir ryšių sektoriuose uždirbo beveik pusantro karto daugiau nei vidutiniškai 2019 m. Neatsiliko viešasis sektorius – čia atlyginimai buvo apie 43 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš trejus metus. Bendrai šalies ūkyje atlyginimai dabar yra apie 40 proc. didesni nei prieš pandemiją.

Sodros kas mėnesį skelbiamų administracinių duomenų dinamika rodo, kad vidutinės draudžiamosios pajamos vis dar kyla gana sparčiai, tačiau nebe taip užtikrintai kaip metų pradžioje. Gegužės–rugpjūčio mėn. darbo pajamų (pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys, 3 mėn. slankieji vidurkiai) augimas reikšmingai sulėtėjo (žr. E pav.). Be to, atsiranda ženklų, rodančių, kad įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta. Naujausia šių metų rugsėjo mėn. verslo apklausų statistika skelbia, kad visuose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose įmonių, susiduriančių su darbuotojų stygiumi, dalis vis dar viršija ilgalaikį vidurkį, tačiau šis rodiklis yra pastebimai mažesnis nei metų pradžioje (žr. F pav.). Tikėtina, kad darbuotojų trūkumo problemą mažina didelis neapibrėžtumas dėl tolesnės ekonomikos raidos. Dėl įtemptos situacijos energijos išteklių rinkoje įmonės yra linkusios atsargiau vertinti veiklos plėtros perspektyvas, o kartu ir darbuotojų poreikį.

Nors prognozuojama, kad Lietuvos ekonomikos augimo apsukos kitais metais lėtės, reikšmingas darbo rinkos būklės pablogėjimas nenumatomas. Mažiau palankias darbo rinkos tendencijas lems dirbančiųjų paklausos mažėjimas ateityje, tam poveikį darys mažėjanti išorės paklausa, ribosianti eksportuojančių įmonių veiklą. Lėtėjantis ekonomikos augimas, padidėjusios energijos išteklių sąnaudos ribos įmonių galimybes itin sparčiai kelti atlyginimus. Numatoma, kad darbo užmokestis kitais metais ir toliau kils, nors ir šiek tiek lėtesniu nei pastaraisiais metais fiksuotu, 6,3 proc. tempu. Jei minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc., kaip dabar siūloma, minėtas vidutinis darbo užmokestis padidėtų iki beveik 9,0 proc. Vis dėlto prognozes gaubia itin didelis neapibrėžtumas, šiuo metu stebimų rizikų balansas – neigiamas, todėl yra tikimybė, kad ateityje darbo užmokesčio augimo prognozės gali būti sumažintos. 

Duomenų komentarai, Darbo rinka