2022-10-17
Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėn. augo sparčiau nei liepos ir rugpjūčio mėn. ir sudarė 22,5 proc. (rugpjūčio mėn. – 21,1 %). Išorės veiksniai – pašokusios energijos išteklių kainos rinkose – turėjo didžiausią įtaką kainų raidai tiek tiesiogiai veikdamos energijos kainas vartotojams, tiek didindamos kitų prekių ir paslaugų savikainą. Energijos kainos vartotojams ne tik ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, bet ir daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo rugsėjo mėn.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Energijos kainos rugsėjo mėn. kilo 73 proc. metiniu tempu ir nulėmusios 8,4 proc. punkto bendrosios infliacijos daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo. Rugsėjo mėn. itin išaugo šilumos kainos, kurios buvo 131 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šilumos kainų padidėjimui didžiausią įtaką turėjo pakilusios šilumos energijai gaminti naudojamo kuro kainos – į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuotos liepos mėn. pirkto kuro kainos, kuriose jau atsispindėjo energijos išteklių rinkose įvykęs kainų šuolis. Dėl rinkoje išaugusių elektros energijos kainų per rugsėjo mėn. 17 proc. padidėjo ir elektros kainos vartotojams ir buvo 90 proc. didesnės nei prieš metus. Antrą mėnesį iš eilės itin išaugusios laikosi kietojo kuro, kurį daugiausia sudaro malkos, kainos. Pakilus dujų kainoms, padidėjo kietojo kuro, kaip alternatyvaus energijos šaltinio, paklausa, o tai paskatino jų kainų augimą – rugsėjo mėn. kietojo kuro kainos kilo 167 proc. metiniu tempu. O sumažėjus naftos kainoms rinkoje ir veikiant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, metinis degalų kainų augimas mažėjo trečią mėnesį iš eilės ir rugsėjo mėn. sudarė 32 proc.
Per rugsėjo mėn. maisto kainos pakilo 3 proc., tačiau dėl aukštesnės palyginamosios bazės, kai kainas lyginame su jau padidėjusiomis kainomis prieš metus, metinis maisto kainų augimas nepasikeitė ir sudarė 30 proc. Itin dideliu metiniu augimu ir toliau išsiskyrė pieno produktai ir aliejai bei kiti riebalai – šios prekės buvo atitinkamai 47 ir 45 proc. brangesnės nei prieš metus. Maisto produktų kainų raidai didelę įtaką daro išaugusios pieno ir žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje. Rugpjūčio mėn. natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos kilo 65, o žemės ūkio produktų – 52 proc. metiniu tempu. Tiesa, pasaulyje maisto žaliavų kainos mažėja ir rugsėjo mėn. jau buvo tik 5,5 proc. didesnės nei prieš metus. Vis dėlto žaliavų kainų pokyčiai vartotojus pasiekia ne iš karto. Tad, įvertinus tai, jog maisto prekių savikainą reikšmingai didina ir tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, padidėjusios energijos kainos, numatoma, kad maisto kainos dar kils.
Grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai svyruojančių energijos ir maisto prekių, rugsėjo mėn. taip pat padidėjo ir sudarė 11,8 proc. (rugpjūčio mėn. – 10,9 %). Nors ir netiesiogiai, tačiau grynosios infliacijos komponenčių – pramonės prekių ir paslaugų – kainų raidai, didindamos savikainą, įtakos taip pat turi pakilusios energijos išteklių kainos. Vis dar esantį stiprų spaudimą būtent pramonės prekių kainoms atspindi pakilusios gamintojų kainos. Rugsėjo mėn. apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, gamintojų produkcijos kainos buvo apie 30 proc. didesnės nei prieš metus, o tai turės įtakos pramonės prekių kainų raidai ir ateityje.
Pagal išankstinį įvertį, metinė infliacija euro zonoje rugsėjo mėn. padidėjo ir sudarė 10 proc. (rugpjūčio mėn. – 9,1 %). Ir toliau daugiausia brango energija – 41 proc. metiniu tempu. Rugsėjo mėn. padidėjo visų infliacijos euro zonoje komponenčių kainų augimas. Iš visų euro zonos šalių kainos sparčiausiai kilo Estijoje – rugsėjo mėn. jos buvo 24,2 proc. didesnės nei prieš metus.
.JPG)
.JPG)