Duomenų komentaras: 2022 m. lapkričio mėn. infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Lapkričio mėn. energijos kainos kilo 48 proc. metiniu tempu, t. y. 12 proc. punktų lėčiau nei spalio mėn., ir daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo. Energijos kainų raidai didžiausią įtaką turėjo lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., atpigusi šilumos energija. Sudarius galimybes šilumos energijos tiekėjams keisti šildymui naudojamo kuro struktūrą ir naudoti alternatyvias kuro rūšis, įskaitant mazutą, buvo galima lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius žaliavų rinkose ir sumažinti dujų kainų įtaką galutinei šilumos kainai. Visa tai lėmė, kad, palyginti su spalio mėn., šilumos energija atpigo 6,8 proc., taip pat sumažėjo ir metinis šilumos energijos kainų augimas – lapkričio mėn. sudarė 57 proc. (spalio mėn. – 90 %). Lapkričio mėn. Brent naftos kaina sumažėjo iki vidutiniškai 91 JAV dol. už barelį, tai atsispindėjo ir degalų kainų raidoje. Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., degalai atpigo 2,2 proc. Visa tai kartu su aukštesne palyginamąja baze lėmė, kad mažėjo ir metinis degalų kainų augimas – lapkričio mėn. degalai buvo 18,5 proc. brangesni nei prieš metus (spalio mėn. – 25,9 %). Lapkričio mėn. antrą mėnesį iš eilės slopo ir elektros kainų vartotojams augimas – elektra buvo 68 proc. brangesnė nei prieš metus.

Lapkričio mėn. maisto kainos toliau kilo ir buvo 35 proc. didesnės nei prieš metus. Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas sudarė 7,8 proc. bendrosios infliacijos ir buvo pagrindinis ją lemiantis veiksnys. Itin dideliu metiniu augimu ir toliau išsiskyrė pieno produktai ir aliejai bei kiti riebalai – šios prekės buvo atitinkamai 51 ir 43 proc. brangesnės nei prieš metus. Per lapkričio mėn. ženkliai pabrango duonos ir grūdinių produktų gaminiai. Vien per lapkričio mėn. jų kainos padidėjo 4,8 proc. ir buvo 39 proc. didesnės nei prieš metus. Maisto produktų kainų raidai itin didelę įtaką daro išaugusios pieno ir grūdų supirkimo kainos Lietuvoje. Jau praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį sparčiau pradėjus kilti šių žaliavų kainoms, 2022 m. spalio mėn. natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos kilo 47, o grūdų – 45 proc. metiniu tempu.

Grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių energijos ir maisto prekių, lapkričio mėn. padidėjo ir sudarė 12,7 proc. (spalio mėn. – 12,2 %). Vienos iš grynosios infliacijos komponenčių – paslaugų – kainų augimo padidėjimui įtakos turėjo paspartėjęs nuomos paslaugų kainų augimas – lapkričio mėn. nuomos paslaugos kilo 30 proc. metiniu tempu. Pastaruoju metu būsto kainų augimą paspartino dėl išaugusių imigrantų srautų padidėjusi būsto nuomos paklausa. Kitos grynosios infliacijos komponentės – pramonės prekių – atveju toliau išsiskyrė automobiliai, kurių kainos lapkričio mėn. kilo 21,7 proc. metiniu tempu ir nulėmė 0,5 proc. punkto bendrosios infliacijos. Nors iš gamintojų kainų ateinantis spaudimas pramonės prekių kainų raidai išlieka stiprus, tačiau jis pamažu slopsta – lapkričio mėn. apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, gamintojų produkcijos kainos vidaus rinkoje kilo kiek mažesniu 23,9 proc. metiniu tempu (spalio mėn. – 27,4 %).

Metinė infliacija euro zonoje lapkričio mėn. sumažėjo ir sudarė 10,1 proc. (spalio mėn. – 10,6 %). Nors ir toliau daugiausia brango energija – 35 proc. metiniu tempu, tačiau jos kainų augimas sumažėjo (spalio mėn. sudarė 42 %). O maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos ir toliau kilo vis spartesniu – 13,6 proc. – metiniu tempu. Grynoji infliacija nepasikeitė – lapkričio mėn., kaip ir spalio mėn., sudarė 5 proc. Iš visų euro zonos šalių kainos sparčiausiai kilo Latvijoje – lapkričio mėn. jos buvo 21,7 proc. didesnės nei prieš metus.  

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Infliacija, maisto kainos, energijos kainos, infliacija