Duomenų komentaras: 2022 m. rugsėjo mėn. kreditas ir indėliai

Komentuoja Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas

Nuo 2009 m. sparčiausias metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas rugsėjo mėn. dar paspartėjo – sudarė 21,2 proc. (žr. 1 pav.) ir buvo didžiausias visoje euro zonoje, kurioje vidutinis portfelio augimo tempas buvo 8 proc. Augimo temptas apskaičiuotas, įvertinant vienkartinį 2021 m. spalio mėn. lizingo paskolų portfelio prijungimą prie „OP Corporate Bank“. Nepašalinus šio veiksnio įtakos, pinigų finansų įstaigų¹ (PFĮ) turimas įmonių paskolų portfelio metinis padidėjimas siektų 27,9 proc. Paskolų portfelio augimui reikšmingą įtaką ir toliau daro labai padidėjęs infliacijos augimo tempas, dėl kurio įmonėms skolintis apyvartinėms lėšoms teko daugiau pabrangus žaliavoms ir tarpinėms prekėms. Suteiktų naujų paskolų įmonėms skaičius 2022 m. rugsėjo mėn. buvo 1,1 proc. didesnis nei prieš metus, o vidutinė paskolų vertė per metus padidėjo 3,7 proc. Tikrųjų naujų paskolų ² ne finansų įmonėms srautas rugsėjo mėn. buvo 10,1 proc. didesnis nei prieš mėnesį, tačiau 39,2 proc. mažesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.).

Paskolų namų ūkiams portfelis rugsėjo mėn. buvo 12,2 proc. didesnis nei prieš metus (taip pat vienas didžiausių augimo tempų euro zonoje, kurioje vidutinis portfelio augimo tempas siekė 5 proc.). Paspartėjo tiek būsto paskolų, tiek vartojimo bei kitų paskolų portfelių augimo tempas. Nepaisant aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų normų poveikio gyventojų finansinei padėčiai bei išaugusio neapibrėžtumo dėl tolesnės ekonomikos raidos, būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas paspartėjo iki 12,6, o vartojimo ir kitų paskolų portfelis per metus –10,6 proc. (žr. 1 pav.). Tai taip pat buvo vieni sparčiausių augimo tempų nuo 2009 m., o juos lemia dėl anksčiau įvardytų priežasčių padidėjusios vartojimo išlaidos ir būsto kainos, verčiančios gyventojus daugiau skolintis. Suteiktų tikrųjų naujų būsto paskolų srautas per mėnesį sumenko 2,8 proc., tačiau buvo 24,4 proc. didesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.). Tikrųjų naujų vartojimo ir kitų paskolų srautas rugsėjo mėn. buvo 3,4 proc. mažesnis nei prieš mėnesį, bet 49,4 proc. didesnis nei prieš metus.

EURIBOR palūkanų normoms toliau kylant, rugsėjo mėn. reikšmingai pakilo tik būsto paskolų palūkanų normos (žr. 3 pav.), o namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos pastebimai sumažėjo (žr. 3 lentelę). Vidutinė naujų paskolų ne finansų įmonėms palūkanų norma sudarė 3,8 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei rugpjūčio mėn. ir 0,8 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai per praėjusius 12 mėn. Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 3,6 proc. ir per mėnesį padidėjo 0,8 proc. punkto. Naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma rugsėjo mėn. sudarė 8,8 proc. – per mėnesį šiek tiek sumažėjo. Namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos rugsėjo mėn. sumažėjo – vidutinė namų ūkių naujų indėlių palūkanų norma sudarė 0,4 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnė nei praėjusį mėnesį bei vos 0,1 proc. punkto didesnė už praėjusių 12 mėn. vidurkį. Panašiai pakito ir skirtingų terminų indėlių palūkanų normos: indėlių iki 1 m. trukmės palūkanų normos rugsėjo mėn. sudarė 0,3, 1–2 m. trukmės – 1, 2 m. ir daugiau – 1,7 proc. ir per mėnesį sumažėjo atitinkamai 0,2, 0,5 ir 0,3 proc. punkto.

Nepaisant dėl didelės infliacijos išaugusių kasdienių ir energijos išlaidų, namų ūkių indėlių bankuose suma rugsėjo mėn. padidėjo, o įmonių indėlių – šiek tiek sumenko. Namų ūkių indėliai bankuose rugsėjo mėn. sudarė 20 mlrd. Eur ir per mėnesį ūgtelėjo 0,7 proc., metinis namų ūkių indėlių augimo tempas toliau lėtėjo ir sudarė 4,1 proc. (žr. 4 pav.). Šiemet pagrindiniu indėlių augimo veiksniu galima laikyti reikšmingai padidėjusį bankų kreditavimą (žr. 5 pav.). Namų ūkių indėliams augant lėčiau už paskolų portfelį, namų ūkių paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 4,8 proc. punkto ir sudarė 65,6 proc. (žr. 6 pav.). Ne finansų įmonių indėlių suma po itin ryškaus padidėjimo ankstesnį mėnesį šįkart sumažėjo 0,9 proc. punkto ir sudarė 9,4 mlrd. Eur., o metinis augimo tempas tebebuvo teigiamas ir siekė 1 proc. (žr. 4 pav.) – tai lėmė gausesnis sukauptų rezervų panaudojimas dėl išaugusios infliacijos ir didėjančio spaudimo darbo rinkoje. Rugpjūčio mėn. indėlių prieaugį daugiausia lėmė staigus įmonių kreditavimo išaugimas: palyginti su liepos mėn., įmonių paskolų portfelis rugpjūčio mėn. buvo didesnis 5, įmonių indėlių suma – 5,3 proc. (abu pokyčiai buvo didžiausi nuo 2021 m. spalio mėn.). Paskolų ne finansų įmonėms portfeliui sparčiau augus dėl atsigaunančio įmonių kreditavimo, įmonių paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 22,8 proc. punkto – iki 108,4 proc. (žr. 6 pav.).

¹ Bankų ir kredito unijų.

² Tikrosios naujos paskolos apima sutartis, kuriose pirmą kartą nustatomos paskolos sąlygos, ir persvarstant sutartis padidintas paskolų dalis. Tikrosios naujos paskolos neapima atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų lėšų pereikvojimo, kredito kortelės kredito.

1 lentelė. PFĮ paskolų tam tikriems sektoriams portfelio ir srauto metiniai pokyčiai (procentais)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų atskiriems sektoriams palūkanų normos

3 lentelė. Namų ūkių naujų indėlių (pagal skirtingus terminus) PFĮ palūkanų normos (procentais)

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Nekilnojamasis turtas, Finansų sistema, Indėliai, EURIBOR, kreditas