Apžvalgos ir leidiniai

Visuomenėje ir žiniasklaidoje vis pasigirsta teiginių, kad centriniai bankai (įskaitant ir ECB) neskiria pakankamai dėmesio pinigų kiekiui, todėl „pražiūrėjo“ infliaciją 2022–2023 m. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl išsivysčiusiose ekonomikose centriniai bankai nebereguliuoja pinigų kiekio ir kokie veiksniai lemia kintantį ryšį tarp pinigų kiekio ir infliacijos. Atlikta analizė atskleidė labai nestabilų ir kartais netgi neigiamą faktinį ryšį tarp pinigų kiekio ir būsimos infliacijos Lietuvoje ir visoje euro zonoje. Tačiau šis ryšys gali laikinai sustiprėti spartesnio infliacijos augimo laikotarpiais, kaip 2022–2023 m. Tuo metu pinigų politikos ir fiskalinė parama leido verslui ir namų ūkiams atlaikyti sutrikdytos pasiūlos ir prarastų pajamų sukrėtimus per COVID–19 sukrėtimą, bei energijos bei maisto kainų augimą prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Politikos formuotojai sprendimus turėjo priimti realiu laiku didžiulio neapibrėžtumo sąlygomis, o rizika ekonomiką skatinti per mažai galėjo vėliau labai brangiai kainuoti. Nors pastaruoju metu padidėjusi pasiūlos sukrėtimų rizika papildomai įpareigoja skirti deramą dėmesį pinigų kiekio augimo spartai ir jos veiksniams, išvystytose ekonomikose pinigų kiekis nebetinka būti svarbiausiu pinigų politikos orientyru. Remiantis holistine daugelio skirtingų rodiklių (įskaitant ir pinigų kiekio) analize ir prognozėmis, ECB priima pinigų politikos sprendimus, kuriais siekiama 2 proc. infliacijos euro zonoje vidutiniu laikotarpiu.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnyje kiekybiškai įvertintas euro įvedimo poveikis Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus (2015–2019). Įvertinus euro įvedimo poveikį šalies palūkanų lygiui ir realiajam eksportui, šie du įverčiai panaudoti poveikiui Lietuvos makroekonominiams rodikliams įvertinti, taikant LTDSGE modelį ir pasitelkiant 2013 m. Lietuvos banko tyrime naudotas modelio impulso–atsako funkcijas. Euro įvedimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams papildomai įvertintas ir ekonometriniu sintetinės kontrolės metodu. Straipsnyje atlikti vertinimai patvirtinta Lietuvos banko 2013 m. tyrimo pagrindinę išvadą, kad euro įvedimo ilgalaikė nauda gerokai viršijo išlaidas, kurių didelė dalis yra trumpalaikės arba vertintinos kaip naudingos investicijos.

JEL klasifikacija: E17, E52, F33, F45.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Naujai išleistame Lietuvos banko ekspertų straipsnyje „Skaitmeninės centrinių bankų valiutos: diskusijų verpetuose“ apžvelgta centrinių bankų skaitmeninių valiutų samprata ir tipologija, skirtingų pasaulio centrinių bankų iniciatyvos, aptartas galimas skaitmeninių valiutų poveikis pinigų politikai ir finansiniam stabilumui.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokį poveikį centrinių bankų veiklai gali turėti privačios virtualiosios valiutos ir centrinių bankų skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currencies, sutr. CBDC). Straipsnyje diskutuojama apie pinigų istorijos epizodus, kurių metu bankų sektoriui iškilę iššūkiai ir jų sprendimo alternatyvos buvo stebėtinai panašūs į tuos, su kuriais susiduria šiuolaikiniai centriniai ir komerciniai bankai. Viena iš straipsnio išvadų yra ta, kad privačios virtualiosios valiutos, kaip ir ankstesnės privačios pinigų sistemos, yra nepajėgios panaikinti valstybės reguliuojamų pinigų sistemos, bet skatina ją tobulinti. Svarstymai, ar centriniai bankai turėtų išleisti CBDC, kelia klausimų, į kuriuos centrinių bankų pirmtakai XIX a. atsakė atsiskirdami nuo komercinės bankininkystės. Dvi didžiausios visuotinai prieinamų CBDC problemos – bankų indėlininkų bėgimo į centrinį banką rizika ir centrinio banko įsitraukimas į ūkio kreditavimą – tebėra bet kokios žinomos CBDC schemos atveju, nors mastas gali skirtis. Viltys padedant CBDC padidinti pinigų politikos veiksmingumą atrodo gerokai perdėtos. Centriniai bankai, reaguodami į skaitmenizacijos iššūkius, turėtų suderinti tris tikslus – suteikti visuomenei saugių atsiskaitymų galimybę, nevaržyti privačių inovacijų ir užtikrinti finansinį stabilumą. Siekiant visų šių tikslų, neatrodo, kad CBDC yra geriausias pasirinkimas, nors gali būti svarstoma kaip laikina priemonė tose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, kuriose vis dar didelė visuomenės dalis negauna visaverčių bankinių paslaugų.

JEL klasifikacija: E51, E58, N20.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba