Lietuvos bankas
2015-03-23
  • Auga, dideja.jpg
     
11

Lietuvos banko valdyba patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją, kurią įgyvendindamas šalies centrinis bankas prisidės prie šalies finansų sistemos stabilumo apsaugos, stiprins finansų sistemos atsparumą ir mažins sisteminių rizikų susidarymo galimybes tam, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą.

„Lietuvos bankas atidžiai stebi šalies finansų sistemą ir yra pasirengęs nedelsdamas panaudoti visą makroprudencinių priemonių arsenalą, jei atsirastų sisteminių rizikų, pavyzdžiui, netvarios kredito rinkos plėtros požymių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija numato pagrindines gaires ir principus, kuriais remiantis bus priimami ir įgyvendinami makroprudencinės politikos sprendimai. Įgyvendindamas šią politiką, centrinis bankas makroprudencines priemones finansų įstaigoms taikys atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansinio ciklo raidą.

Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos mėnesio numatoma pradėti nustatinėti anticiklinio kapitalo rezervą – tai bus atliekama kiekvieną ketvirtį. Šia priemone bus siekiama, kad bankai sukauptų papildomą kapitalo rezervą spartaus (perteklinio) kredito augimo metu, jis galėtų būti panaudojamas banko nuostoliams padengti nuosmukio laikotarpiu. Taigi, priemonės bus ne tik griežtinamos, bet ir švelninamos ar apskritai jų atsisakoma siekiant, kad šalies finansų sistema būtų stabili ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo.

Patvirtintoje Makroprudencinės politikos strategijoje numatyta ir daugiau makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, likvidumo reikalavimai. Prireikus, būtų taikomi ir kiti papildomi reikalavimai.

Kai kurias sisteminės rizikos ribojimo priemones Lietuvos bankas taiko ir šiuo metu. 2011 m. patvirtintuose Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytos dvi svarbios makroprudencinės politikos priemonės, skatinančios atsakingą kredito įstaigų skolinimo bei vartotojų skolinimosi praktiką, ir taip padedančios apsaugoti kredito bei nekilnojamojo turto rinkas nuo perkaitimo: maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis (angl. loan-to-value-ratio, LTV) bei maksimalus 40 proc. vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income, DSTI).

Makroprudencinės politikos strategija (49.5 KB ) skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.