2024-10-01
Vilniuje – pasaulinio pripažinimo sulaukusių ekonomikos tyrėjų desantas
Lietuvos bankas, Lenkijos nacionalinis bankas (Narodowy Bank Polski) ir Centrinių bankų tyrimų asociacija (CEBRA) rugsėjo viduryje Vilniuje surengė 5-ąją mokslinę konferenciją „Makroekonominis prisitaikymas po didelių pasaulinių šokų“. Tai – kartą per ketverius metus Lietuvoje vykstanti konferencija, kurios tema parenkama pagal paskutinių metų ekonomikos aktualijas tarptautinės prekybos, ekonominės politikos ir makroekonomikos mokslų srityse.
Šiemet daugiau kaip 50 mokslininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės ir JAV diskutavo apie globalios ekonomikos šalutinį poveikį, prekybos sankcijų poveikį sankcionuojančioms ir sankcionuojamoms ekonomikoms, globalių šokų įtaką ir ekonominės politikos vykdymą esant dideliam neapibrėžtumui.
Konferencijos dalyvių ir klausytojų puikių vertinimų sulaukęs renginys prisidėjo tiek prie ekonominių tyrimų veiklos gilinimo šalyje, tiek prie Lietuvos banko, kaip ekonomikos ir finansų sričių kompetencijos centro, žinomumo pasaulyje.
Vienas iš didžiausių renginio sėkmės faktorių – pasaulinio lygio kviestiniai pranešėjai, tarp kurių buvo ir Anglijos banko Pinigų politikos komiteto narė Catherine L. Mann. Savo pristatyme ji daug dėmesio skyrė naujausiam Anglijos banko Pinigų politikos komiteto ir savo asmeniniam sprendimui nekeisti palūkanų normų, taip siekiant „išvalyti“ infliacijos riziką, taip pat pabrėžė vis didesnę pasaulinių šokų įtaką atvirai Jungtinės Karalystės ekonomikai. Įtakingos Anglijos banko Pinigų politikos komiteto narės pasisakymas Vilniuje sulaukė plataus tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, jį citavo naujienų agentūra „Reuters“, „Financial Times“, „The Independent“, „City AM“ ir kiti.
Didelio dėmesio sulaukė Harvardo universiteto profesoriaus Oleg Itskhoki, 2022 m. apdovanoto geriausiems pasaulio ekonomistams, jaunesniems kaip 40 m., skiriamu John Bates Clark medaliu, pristatymas. Profesorius pristatė modelį, kurį sukūrė nagrinėdamas tarptautinių finansų „galvosūkius“, gebantį vienu metu paaiškinti net keturis empirinius tarptautinių finansų fenomenus, stebinančius mokslininkus jau keletą dešimtmečių. Barselonos ekonomikos mokyklos profesoriaus Jaume Ventura pranešimas apie įmonių fiksuotųjų kaštų, gamybos bei pelnų dinamiką taip pat sulaukė aktyvių diskusijų tarp konferencijos dalyvių.
Konferencijoje pristatyti tyrimai apie tarptautinių bankų skolinimą geopolitiškai rizikingose rinkose, sankcijų taikymo įtaką tarptautinei prekybai, įmonių tinklų poveikį makroekonominių ir technologinių šokų sklaidą, prekybos įmonių vaidmenį suvaldant tarptautinės prekybos rizikas, globalius kainų ir pasaulinės vertės grandinių šokų efektus ir kt.
Renginio pranešimų skaidres netrukus bus galima rasti renginio interneto puslapyje.