V. Vasiliauskas: didesnis euro tarptautinis populiarumas būtų naudingas ES ekonomikai ir gyventojams
Platesnis Europos Sąjungos (ES) bendrosios valiutos naudojimas pasaulyje būtų naudingas Europos įmonėms bei namų ūkiams ir sustiprintų euro zonos ekonomiką bei finansų sistemos stabilumą. Tai Helsinkyje pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas Europos finansinių paslaugų analizės centro „Eurofi“ aukšto lygio ekspertų forume.
„Prieš 20 metų sukurtas euras jau yra tapęs antrąja po JAV dolerio pagal svarbą pasaulio valiuta, tačiau pasiekta „sidabrinė“ pozicija nėra euro galimybių riba. Didesnis euro tarptautinis populiarumas yra ir galimas, ir reikalingas ES ekonomikai ir gyventojams“, – sakė Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, išaugęs tarptautinis euro naudojimas reikštų, kad Europos ekonomikos ir finansų sistema yra stabili ir atspari, o finansų rinkos – gilios ir likvidžios. Tai taip pat sudarytų palankias sąlygas didinti ES ekonominį konkurencingumą, mažėtų su tarptautine prekyba susijusios sąnaudos, kylančios dėl valiutos konvertavimo ir kurso svyravimo.
Europos bendrosios valiutos tarptautinį populiarumą lemia visų pirma rinkos procesai, tačiau, Lietuvos banko valdybos pirmininko vertinimu, politikos formuotojai turi svertų, kuriais galėtų paskatinti rinkos dalyvius aktyviau naudoti eurą. Kad tai įvyktų, būtina nuosekliai laikytis bendrai prisiimtų įsipareigojimų ir gilinti ES integraciją, visų pirma įgyvendinant ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo užmojus, tokius kaip kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas ar bankų sąjungos kūrimo užbaigimas.
V. Vasiliauskas pažymėjo būtinybę atgaivinti stringančią bendros Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimo iniciatyvą, kuri neabejotinai sustiprintų rinkos dalyvių pasitikėjimą ES finansų sektoriumi ir jos bendrąja valiuta. Atskiro dėmesio taip pat nusipelno Europos saugaus turto klasės (angl. safe asset) sukūrimas, kuris suteiktų tarptautiniams investuotojams visavertį likvidumo garantą.
„Negalima tokių esminių klausimų kaip Europos indėlių garantijų sistema ar bendra ES saugaus turto klasė tiesiog padėti į stalčių ir jų nebejudinti. Keičiantis Europos Komisijos (EK) sudėčiai, turime tęsti aukšto lygio politines diskusijas ir priimti būtinus sprendimus, leidžiančius žengti realius žingsnius pirmyn. Tai prisidėtų prie gilesnės ES integracijos, be kurios sunku tikėtis sėkmingos ir tolygios mūsų bendrijos raidos ir atsparumo išorės iššūkių akivaizdoje“, – sakė Vitas Vasiliauskas.
Šiandien euras yra devyniolikos ES šalių valiuta, ją naudoja apie 340 milijonų europiečių. Lietuva eurą įsivedė 2015 m. sausio 1 d. ES bendroji valiuta euras pradėta naudoti 1999 m. sausio 1 d. finansų rinkose elektronine forma. Naująja valiuta taip pat buvo vykdomi mokėjimai negrynaisiais pinigais. Po trejų metų į apyvartą išleisti eurų banknotai ir monetos.
Iniciatyva didinti tarptautinį euro vaidmenį kilo 2018 m. pabaigoje, kai EK paskelbė specialų komunikatą šia tema. Po jo pristatymo prasidėjo politinio lygmens diskusijos, konsultacijos su rinkos dalyviais ir kt. Tikėtina, kad klausimas dėl tarptautinio euro vaidmens bus svarbus ir naujosios EK darbotvarkėje.
Du kartus per metus vykstančiame „Eurofi“ forume kaskart susirenka daugiau nei 900 dalyvių, tarp jų – atstovai iš ES šalių centrinių bankų, valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų, taip pat ekspertai iš verslo ir finansų sektoriaus. Šis aukšto lygio renginys yra laikomas vienu svarbiausių ekonominės ir finansų politikos forumų Europoje.
Diskusijoje dėl tarptautinio euro vaidmens stiprinimo kartu su V. Vasiliausku taip pat dalyvaus Prancūzijos centrinio banko pirmininkas François Villeroy de Galhau, kitų finansų institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovai ir aukšto lygio ekspertai.
V. Vasiliauskas Helsinkyje lankosi rugsėjo 12–13 dienomis, jis taip pat dalyvaus neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai tarsis dėl tolesnio ES kapitalo rinkų sąjungos kūrimo.