Lietuvos bankas
2022-01-03
11

Lietuvos finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) reikšmingai nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo atskiroms vartotojų grupėms, tačiau sunkumų, su kuriais dėl šių procedūrų taikymo susiduria šalies mokėjimų paslaugų vartotojai, yra ne vienas.

Tai rodo Lietuvos banko 2021 m. II–IV ketvirčiais atliktas tyrimas dėl rizikos mažinimo politikos taikymo praktikos, kurio tikslas buvo įvertinti, ar Lietuvos banko prižiūrimų mokėjimo paslaugų teikėjų (bankų, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ir pan.)  taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) priemonės ir rizikos mažinimo politika nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms. Tyrimas parodė, kad tam tikrų praktinių problemų taikant šias priemones iškyla.

Atsižvelgdamas į šio tyrimo metu nustatytas spręstinas situacijas, Lietuvos bankas skelbia viešą konsultaciją dėl priemonių, gerinančių mokėjimų paslaugų vartotojų patirtį taikant PPTFP priemones, ir imsis veiksmų situacijai taisyti. 

„Griežtėjant europiniams ir pasauliniams PPTFP reikalavimams, daugelyje šalių ryškėja finansų įstaigų rizikos mažinimo problema, kai finansų įstaigos rizikingesnėms klientų grupėms atsisako teikti finansines paslaugas, užuot valdžiusios su šiais klientais susijusią PPTFP riziką. Lietuvos bankas atlikto tyrimo metu nenustatė, kad rizikos vengimas reikšmingai apribotų paslaugų prieinamumą vartotojams Lietuvoje, tačiau analizė rodo, kad PPTFP reikalavimų taikymas sukelia vartotojams tam tikrų sunkumų ir neaiškumų. Finansų įstaigos, vykdydamos PPTFP reikalavimus ir valdydamos PPTF riziką, turėtų ieškoti būdų, kaip tinkamai bendrauti su klientais“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.

Analizės metu buvo vertinami Lietuvos banko 2020 m.–2021 m. pirmąjį pusmetį gauti skundai ir paklausimai, susiję su PPTFP klausimais. Mokėjimo paslaugų teikėjai buvo apklausti dėl jų taikomos rizikos mažinimo politikos, o mokėjimo paslaugų vartotojai – dėl savo patirties naudojantis šiomis paslaugomis. 

Lietuvos bankas identifikavo kelių tipų sunkumus, su kuriais susiduria mokėjimų paslaugų vartotojai, kai šių paslaugų teikėjai taiko PPTFP priemones.

„Pavyzdžiui, vartotojams ne visada aišku, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai, motyvuodami PPTFP, prašo vienos ar kitos informacijos, kodėl ne visada aiškiai nurodo savo prašomos pateikti informacijos apimtį arba kodėl mažai bendrauja su vartotojais. Dažnai mokėjimo operacijos tiesiog sustabdomos, prašant pateikti mokėjimo operaciją pagrindžiančius dokumentus, o vartotojai nėra pakankamai informuojami apie dokumentų vertinimo eigą ir terminus“, – vardija Simonas Krėpšta.

Anot jo, Lietuvos banko, kaip reguliuotojo, tokia situacija netenkina, todėl viešai konsultacijai buvo parengtas dokumentas dėl mokėjimo paslaugų vartotojų patirties gerinimo taikant PPTFP priemones. 
Surinkęs suinteresuotų subjektų atsiliepimus, Lietuvos bankas galutinai apsispręs, kokių žingsnių situacijai taisyti imsis, o su pirminiais siūlymais galima susipažinti jau dabar.

Viešosios konsultacijos metu suinteresuotosios šalys galės išsakyti savo nuomonę, pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos banko siūlomų tobulintinų sričių ir priemonių dėl mokėjimo paslaugų vartotojų patirties pildant ar atnaujinant klientų pažinimo anketas, teikiant mokėjimo paslaugų teikėjams prašomą informaciją ir šiems taikant kitus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.

Pasiūlymų viešosios konsultacijos metu bus laukiama iki 2022 m. vasario 4 d. 

Lietuvos bankas ir toliau stebės, kaip taikoma rizikos mažinimo politika, o nustatęs rizikos mažinimo politikos nepageidautinų pasekmių požymių imsis atitinkamų veiksmų, taip pat aktyviai įsitrauks į Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority) dokumentų rengimo procesą, kad būtų užtikrinta mokėjimo paslaugų ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pusiausvyra.