Trečiąjį ketvirtį – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamų šuolis

„Licencinės veiklos pajamos reikšmingai auga, įstaigos gana drausmingai laikosi nuosavo kapitalo reikalavimų. Tiesa, matome tendenciją, kad klientų lėšų dalis centriniame banke mažėja, o investicijos į saugų turtą ir indėlius didėja. Tai gali būti susiję ir su būsimais reguliavimo pakeitimais“, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.

2024 m. rugsėjo pabaigoje šalyje veikė 80 EPĮ ir 43 MĮ. Pernai buvo išduotos trys naujos licencijos, dvi įstaigos išplėtė turimas licencijas, dar aštuonių įstaigų akcijas įsigijo kitos bendrovės ar fiziniai asmenys. Pačioms įstaigoms paprašius arba dėl Lietuvos banko nustatytų pažeidimų buvo panaikintos penkios licencijos. 

2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, EPĮ ir MĮ sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo 22 proc. – iki 431,4 mln. Eur, mokėjimo operacijų suma išaugo 37 proc. – iki 141 mlrd. Eur.

Dešimt didžiausių įstaigų pagal mokėjimo operacijų sumą generavo daugiau nei 70 proc. apyvartos (beveik 95 mlrd. Eur). O pagal licencines pajamas dešimt didžiausių įstaigų uždirbo beveik 280 mln. Eur, tai sudaro apie 65 proc. rinkos pajamų iš licencinės veiklos. 31 įstaigos apyvarta nesiekė 50 mln. Eur, o 46 EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 1 mln. Eur.

Didžiąją sektoriaus dalį (45 proc.) sudaro mažos ir vidutinės įstaigos, pagal apyvartą užimančios 9 proc. rinkos. Didelės įstaigos užima 23 proc. rinkos, tačiau jų bendra apyvarta sudaro 91 proc. visos rinkos apyvartos. 18 proc. rinkos tenka komunalines ir kitas įmokas renkančioms įstaigoms, po 6 proc. įstaigų teikia tik mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas arba nevykdo veiklos.

Apžvelgiamu laikotarpiu dalis klientų lėšų, laikomų centriniuose bankuose, per metus sumažėjo 12 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 736 mln. Eur (28 % visų saugomų klientų lėšų). Klientų lėšų dalis, laikoma Lietuvos ir kitose Europos Sąjungos kredito įstaigose, padidėjo 6 proc. – iki 824 mln. Eur (31 % visų klientų lėšų). Beveik 700 mln. Eur klientų lėšų (1,5 karto daugiau nei 2023 m. trečiąjį ketvirtį) įstaigos investavo į saugų, likvidųjį turtą, o 400 mln. Eur (beveik 3 kartus daugiau) laikė kaip indėlius. Tai rodo didėjančią sektoriaus rinkos ir likvidumo rizikas.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje nuosavo kapitalo reikalavimų nevykdė viena įstaiga, vienuolika įstaigų atitiko tik minimalius reikalavimus. Jos turėtų kaupti kuo didesnį nuosavą kapitalą, kad prireikus galėtų juo kompensuoti patiriamas išlaidas ar veiklos nuostolius.

Minėtu laikotarpiu Lietuvos bankas, vertindamas, kaip EPĮ ir MĮ valdo pinigų plovimo, sukčiavimo rizikas, kaip laikosi klientų pažinimo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, kaip užtikrina vidaus auditą ir kontrolę, baigė 3 patikrinimus, pritaikė 3 poveikio priemones, dviejų įstaigų priežiūrai paskyrė laikinuosius atstovus. Taip pat surengė konsultacinį renginį, kurio metu buvo apžvelgtos prudencinės elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų aktualijos, 9 susitikimus su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 18 raštų, kuriais atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.

Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie EPĮ ir MĮ numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo istaigų 2024 m. III ketvirčio veiklos apžvalga

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Mokėjimo įstaigos, El. pinigų įstaigos