Lietuvos bankas
2022-11-21
11

rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą, nors kitais metais ekonomikos augimas lėtės. Aukštos infliacijos kontekste svarbu suderinti fiskalinę ir pinigų politiką, taikant tikslines paramos priemones. Būtina toliau vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius.  Apie tai kalba Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai po praėjusią savaitę Lietuvoje vykusio vizito, kurio metu Lietuvos ekonominė situacija ir perspektyvos buvo aptartos su šalies institucijų atstovais. 

„Reaguodamas į aukštą infliaciją, Europos Centrinis Bankas pradėjo didinti palūkanų normas, siekdamas prislopinti visuminę paklausą ir taip sumažinti kainų augimą. Svarbu, kad fiskalinė politika prisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo, o tam reikia atsakingai planuoti valstybės biudžetą, siekiant išvengti perteklinio ekonomikos skatinimo ir netiesioginio tolesnio kainų augimo palaikymo“ – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą sukrėtimams ir tebėra augimo kelyje net ir rusijos karo prieš Ukrainą bei energijos kainų šokų akivaizdoje. TVF Vyriausybės pasiūlytas priemones amortizuoti energijos šoko poveikį visuomenei ir ekonomikai vertina kaip iš esmės tinkamas. Ekspertai taip pat ragina atsisakyti netaiklių ir rinką iškreipiančių mokestinių lengvatų, kurios mažina biudžeto pajamas. Žiūrint į ateitį, svarbu vykdyti apdairią fiskalinę politiką, palaikant makroekonominį stabilumą” – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos ekonomika išlaiko atsparumą daugialypių sukrėtimų akivaizdoje ir šiais metais augs sparčiau, nei tikėtasi. TVF vertinimu, gerą rezultatą lemia turima fiskalinė erdvė, leidžianti veiksmingai reaguoti į kylančius sukrėtimus, darbo rinkos lankstumas ir spartus ekonomikos augimas iki rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

Vis dėlto aukštos infliacijos ir prastėjančios išorės paklausos kontekste kitais metais numatomas ūkio augimo sulėtėjimas. Nepaisant santūresnių prognozių, darbo rinka tebėra stipri, o nedarbo lygis yra žemesnis nei prieš pandemiją. Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, kuris sąveikoje su kitais veiksniais, visų pirma išoriniais, prisideda prie infliacinio spaudimo.

Pasak TVF ekspertų, kitų metų Lietuvos fiskalinė politika turi būti subalansuota taip, kad paremtų lėtėjantį ekonomikos augimą ir prisidėtų prie makroekonominio ir finansinio stabilumo palaikymo, tačiau kartu nesudarytų  papildomo infliacinio spaudimo.

TVF palankiai vertina Vyriausybės operatyvų atsaką į energijos kainų šoką, kuris sušvelnino neigiamą poveikį ekonomikai ir namų ūkiams. Kartu pabrėžiama, kad paramos priemonės sudaro reikšmingą naštą biudžetui, todėl žiūrint į ateitį siūloma apsvarstyti tikslingesnių priemonių taikymą.

TVF vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius struktūrinius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pajamų šaltinių, plečiant mokestinę bazę per nekilnojamojo turto bei taršos mokesčius ir mažinant mokestinę aplinką iškraipančias lengvatas.

Lietuvos finansų sistemai būdingi aukšti kapitalo ir likvidumo rodikliai – ji yra tinkamai pasirengusi numatomam ekonomikos augimo sulėtėjimui. Nepaisant kylančių palūkanų normų, neveiksnių paskolų lygis yra gerokai žemiau ilgalaikio vidurkio. Be to, daugiau nei dešimtmetį įgyvendinami Lietuvos banko nustatyti Atsakingojo skolinimosi nuostatai leidžia daryti prielaidą, kad reikšmingesnių kredito rizikų formavimosi ekonomikoje bus išvengta. TVF vertinimu, FinTech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į brandos etapą, pagrindinis dėmesys turėtų ir toliau būti skiriamas pinigų plovimo prevencijos sistemos tolesniam stiprinimui.

Išsamiau su TVF pranešimu susipažinti galite čia.