2021-07-23
Lietuvos banko pozicija dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo Lietuvoje
Lietuvos banko vertinimu, dabartiniu neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo modeliu nepakankamai išnaudojamas šios mokestinės priemonės potencialas, todėl siūloma tikslinti NPD formulės parametrus: NPD formulės konstantą prilyginti minimaliajai mėnesinei algai (MMA), o NPD taikymo ribą sumažinti iki vidutinio darbo užmokesčio (VDU), atitinkamai pakeičiant NPD formulės nuolydžio koeficientą, kad šis būtų lygus MMA ir VDU dalies, didesnės už MMA, santykiui: MMA/(VDU – MMA). Dėl siūlomų pakeitimų padidėtų mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir paskatos ieškotis darbo, būtų skatinamas ekonomikos aktyvumas, daromas teigiamas poveikis regioninių gyvenimo lygio skirtumų mažėjimui.
NPD yra mokestinė priemonė, leidžianti sumažinti santykinę mokesčio naštą mažiau uždirbantiems (kitaip tariant, NPD yra GPM elementas, suteikiantis mokesčiui progresyvumą esant proporciniam tarifui). Šiuo metu daugelis tarptautinių institucijų (TVF, EBPO, EK) pajamų nelygybę ir skurdą įvardija kaip vieną svarbiausių Lietuvos problemų, taigi NPD didinimas galėtų būti viena iš šios problemos sprendimo priemonių.
NPD taikymo pagrindiniai privalumai
- Didėja mokestinės sistemos progresyvumas, taigi jai suteikiama vertikaliojo teisingumo.
- Didėja paskatos dirbti. Socialinėms išmokoms ir kitai namų ūkių gaunamai paramai nekintant, didesnis NPD lemtų didesnį darbuotojų į rankas gaunamą darbo užmokestį. Lietuvoje tai aktualu, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atlikti skaičiavimai rodo, kad daugiausia asmenų, kuriems tenka aukšta ribinė efektyvioji mokesčių norma (REMN), yra susitelkę pirmosiose (mažiausias pajamas gaunančių asmenų) decilėse (1 pav.).
- Didėja namų ūkių vartojimas, daromas teigiamas poveikis regioninių gyvenimo lygio skirtumų mažėjimui. NPD taikymas yra efektyvi šalies ekonomikos aktyvumo didinimo priemonė, nes didžiausi NPD naudos gavėjai yra asmenys, kurių taupymo normos yra mažiausios, taigi tikėtina, kad visos gautos papildomos pajamos būtų išleistos vartojimui (2 ir 3 pav.). Kadangi Lietuvos regionuose yra didesnė darbuotojų dalis, gaunanti mažesnį darbo užmokestį, NPD taikymas turėtų teigiamos įtakos regionų vidaus paklausos formavimuisi, kuris yra itin svarbus į vidaus rinką orientuotam paslaugų teikėjui – smulkiajam ir vidutiniam verslui (4 pav.).
1 lentelė. Skurdo spąstų ir asmenų, kuriems taikoma aukšta REMN, pasiskirstymo vertinimas
Skurdo spąstai tarp paramos gavėjų: išmokų dalis, kai asmuo nedirba, palyginti su atveju, kai asmuo pradeda dirbti už nurodytą atlyginimą, proc.
Pastaba: grynųjų pajamų (į rankas) santykis. Jei namų ūkį sudaro du asmenys, tokia padėtis, kai nė vienas iš jų nedirba ir negauna nedarbo išmokos, yra lyginama su padėtimi, kai vienas jų įsidarbina už nurodytą atlyginimą, o kitas suaugęs asmuo toliau nedirba ir negauna nedarbo išmokos.
Šaltinis: SADM.
1 pav. Asmenų, kuriems taikoma aukšta REMN, pasiskirstymas pagal deciles
NPD taikymo pagrindiniai trūkumai:
- Didėja mokesčių sistemos sudėtingumas.
- Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Kaip matyti iš 2021 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgos, dėl metinio NPD taikymo valstybės į biudžetą nebus surinkta 875 mln. eurų. Lietuvos banko Ekonomikos departamento vertinimai rodo, kaip, panaikinus NPD formulės taikymą ir visą papildomai surenkamą GPM skiriant tam tikroms reikmėms, keistųsi BVP augimas (šie vertinimai atlikti neatsižvelgiant į skirtingo pajamų lygio namų ūkių polinkį vartoti. Dėl šios priežasties tikrasis poveikis pirmųjų dviejų šokų atveju, tikėtina, būtų labiau neigiamas, o kitų šokų atveju – mažiau teigiamas, nei rodo vertinimai):
- skiriant valstybės skolos mažinimui, BVP augimas sumažėtų 0,7 proc. p.;
- skiriant socialinėms išmokoms, BVP augimas sumažėtų 0,1 proc. p.;
- skiriant valdžios sektoriaus bendrosioms išlaidoms, BVP augimas padidėtų 0,4 proc. p.;
- skiriant valdžios sektoriaus investicijoms, BVP augimas padidėtų 0,7 proc. p.
- Šie rezultatai rodo, kad NPD būtų tikslinga taikyti tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, NPD taikymo riba neturi būti aukšta, nes papildomos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos bendrosioms išlaidoms ar investicijoms, ekonomikos augimą skatina labiau nei dideles pajamas gaunančių gyventojų pajamų padidėjimas dėl taikomo NPD.
LIETUVOS NPD SKAIČIAVIMO FORMULĖ
Lietuvoje 2021 m. yra taikoma tokia NPD skaičiavimo formulė:
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD
= 400 Eur – 0,18 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos-minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis)
Iš formulės matyti, kad taikomą NPD lemia du parametrai – konstanta, kuri skaičiuojant mėnesio NPD 2021 m., lygi 400 Eur, ir NPD taikymo riba, kuri skaičiuojant mėnesio NPD 2021 m., sudaro 2 864,22 Eur (ji į formulę įtraukiama per nuolydžio koeficientą 0,18).
Lietuvos banko vertinimu, taikant tokius NPD formulės parametrus nepakankamai išnaudojamas šios mokestinės priemonės potencialas.
- Taikant didesnę NPD formulės konstantą, būtų sumažinama mažiausias pajamas gaunančių asmenų efektyvioji mokesčių norma;
- Sumažinus mažiausias pajamas gaunančių asmenų efektyviąją mokesčių normą, didėtų paskatos tiems asmenims įsitraukti į darbo rinką;
- pajamų surinkimo yra reikšmingi. Taip mažėja valstybės galimybės daugiau lėšų skirti bendrosiomis reikmėms ar investicijoms.
LIETUVOS BANKO SIŪLOMI NPD FORMULĖS PAKEITIMAI
Atsižvelgdamas į anksčiau išvardytus trūkumus, Lietuvos bankas siūlo:
- Taikomą NPD formulės konstantą prilyginti MMA – toks pakeitimas (efektyvusis GPM tarifas uždirbantiems MMA sumažinamas iki nulio) leistų padidinti mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų darbo užmokestį ir paskatas ieškotis darbo, skatintų ekonomikos aktyvumą ir turėtų teigiamą poveikį regioninių gyvenimo lygio skirtumų mažėjimui. Kintant MMA dydžiui, NPD savaime prisitaikytų taip, kad mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir toliau galiotų nulinis efektyvusis GPM tarifas.
- NPD taikymo ribą sumažinti iki VDU – taip būtų užtikrinamas efektyvesnis valstybės biudžeto pajamų surinkimas. Reikiamas NPD formulės nuolydžio koeficientas būtų apskaičiuojamas kaip MMA ir MMA viršijančios VDU dalies santykis: MMA/(VDU – MMA). Dėl šio koeficiento kintant VDU dydžiui NPD prisitaikytų taip, kad gaunant vidutinį arba didesnį darbo užmokestį efektyvusis GPM tarifas būtų lygus nominaliajam.
- Lietuvos banko siūloma NPD skaičiavimo formulė:
- Neapmokestinamųjų pajamų pasiskirstymas pagal 2021 m. Lietuvoje taikomą NPD formulę ir Lietuvos banko siūlomą taikyti NPD formulę pagal darbo užmokesčio lygį ir darbuotojų grupes (procentilius) pateikiamas 5 pav.
- Lietuvos banko siūlomi NPD formulės pakeitimai iš esmės atitinka Lietuvos banko parengto darbo straipsnio, kuriame šiuo metu taikomi Lietuvos mokesčių tarifai lyginami su optimaliaisiais, išvadas. Išvadose teigiama, kad, esant dabartinei Lietuvos mokesčių sistemai, mažiausias pajamas gaunančių asmenų efektyvusis mokesčių tarifas yra didesnis nei įvertintas optimalusis tarifas, vidutines pajamas gaunančių asmenų – atitinka optimalų, o didžiausias pajamas gaunančių asmenų efektyvusis mokesčių tarifas yra per mažas.
- Dėl Lietuvos banko siūlomo NPD formulės pakeitimo valdžios sektoriaus pajamos nesumažėtų. Remiantis 2021 m. vasario mėn. „Sodros“ duomenimis atlikti vertinimai rodo, kad dėl siūlomo NPD formulės pakeitimo 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos padidėtų 61 mln. eurų. Papildomas valdžios sektoriaus pajamas lemtų iki VDU sumažinta NPD taikymo riba, kuri nusvertų dėl NPD formulės konstantos padidinimo susidarančias valdžios sektoriaus pajamų netektis.
5 pav. Neapmokestinamųjų pajamų pasiskirstymas pagal taikomą ir siūlomą taikyti NPD formulę
2021 m. Lietuvoje taikoma NPD formulė
Lietuvos banko siūlomas NPD formulės pakeitimas
Pokytis, palyginti su grynuoju darbo užmokesčiu pagal galiojančią NPD formulę
Pastaba: skaičiavimams naudoti 2021 m. vasario mėn. „Sodros“ duomenys. Vertinamas darbo užmokestis asmens, kuris nekaupia lėšų II pakopos pensijų fonduose.
- Atsižvelgiant į pastebimą dalies dirbančių asmenų grynojo darbo užmokesčio sumažėjimą, kurį lemtų siūlomi NPD formulės pakeitimai, būtų tikslinga prie Lietuvos banko siūlomos tvarkos pereiti per kelerius metus. Siūlomi NPD formulės konstantų pokyčiai nurodomi toliau pateikiamoje lentelėje. Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikti vertinimai, grindžiami 2021 m. birželio mėn. paskelbtomis Lietuvos banko prognozėmis ir prielaida, kad visoms darbuotojų grupėms darbo užmokestis augs vienodu tempu, rodo, kad siūlomas pereinamasis laikotarpis turėtų reikšmingai sumažinti grynojo darbo užmokesčio sumažėjimo riziką (6 pav.).
2 lentelė. Siūlomų NPD formulės pakeitimų grafikas
6 pav. Siūlomų NPD formulės pakeitimų grafiko poveikis darbuotojų grynojo darbo užmokesčio augimui pagal darbuotojų procentilius
Pastaba: vertinamas darbo užmokestis asmens, kuris nekaupia lėšų II pakopos pensijų fonduose. Skaičiavimams naudoti 2021 m. vasario mėn. „Sodros“ duomenys ir 2021 m. birželio mėn. paskelbtos Lietuvos banko prognozės. Daroma prielaida, kad visuose darbuotojų grupėse darbo užmokestis augs vienodu tempu.