Lietuvos bankas
2019-06-14
  • Fotolia_103535317_S_copyright.jpg
     
11

Lietuvos bankų sąraše įrašyti trys nauji bankai, o du senbuviai po reorganizacijos dabar veikia kaip skyriai. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko licencijos gavimo, iš jų viena – dėl banko licencijos, kitos – dėl specializuoto banko licencijos.

„Šiemet pasikeitė Lietuvos bankininkystės paveikslas. Vienas naujas specializuotas bankas jau veikia persitvarkęs iš kredito unijos, du licencijas turintys specializuoti bankai klientams paslaugų kol kas neteikia, tačiau intensyviai ruošiasi veiklos pradžiai ir ilgainiui sudarys konkurenciją rinkoje. Nauji specializuoti bankai planuoja plėtoti vartotojų kreditavimo veiklą, dalis jų – ir smulkiojo bei vidutinio verslo finansavimo veiklą, priimti indėlius iš klientų, dažnu atveju pasitelkdami elektroninius produktų platinimo kanalus“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Nepaisant sumažėjusio bankų skolinimo tempo dėl vykstančių įmonių finansavimo pokyčių šių metų pirmąjį ketvirtį, skolinimas per metus vis dar augo, daugiausia dėl didėjusio paskolų būstui įsigyti portfelio.

„Stebint ketvirtinius tempus, skolinimasis auga lėčiau trečią ketvirtį iš eilės. Bendrą paskolų augimo lėtėjimą lemia įmonių kreditavimo pokyčiai. Jiems visgi daro įtaką ne fundamentalūs makroekonominiai paklausos veiksniai, o esamų bankų klientų persiskirstymas ir vis populiarėjantys alternatyvūs kreditavimo šaltiniai. Tiesa, galima jausti tam tikrą bankų atsargumą kredituojant nekilnojamojo turto sektoriaus įmones. Skolinimasis būstui įsigyti ir toliau yra stabilus“, – sako Vytautas Valvonis.

Klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 19,9 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m. pabaiga, bankų suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė praktiškai nepakito.

2019 m. pirmąjį ketvirtį bankuose laikomų indėlių suma padidėjo 198 mln. Eur (0,9 %) – iki 22,5 mlrd. Eur. Šitoks prieaugis išsiskiria iš ilgamečio dėsningumo, kai dėl metų pabaigos efekto paskutinį ketvirtį indėlių suma padidėja daugiau nei įprasta, o pirmąjį – natūraliai susitraukia. Indėliai buvo ir tebėra pagrindinis šalies bankų finansavimosi šaltinis, tiesa, retas gyventojas yra linkęs santaupas laikyti kaip terminuotąjį indėlį (73 % gyventojų indėlių laikoma einamosiose sąskaitose). 

Lietuvoje bankų sektorius ir toliau dirba pelningai. Bankų pelnas augo didėjant pagrindinės veiklos pajamoms, gaunamoms iš skolinimo veiklos ir finansinių paslaugų. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2019 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 90,9 mln. Eur pelno. Tai 7,1 mln. Eur, arba 8,5 proc., daugiau nei 2018 m. tą patį ketvirtį. Toks pirmojo ketvirčio pelnas buvo didžiausias nuo 2011 m.

2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 7 bankai ir 8 užsienio bankų filialai. Tarp jų yra 2018 m. pabaigoje iš ECB gavę specializuoto banko licencijas trys bankai – AB „Mano bankas“, Revolut Bank UAB ir European Merchant Bank UAB. Luminor Bank AB ir AB „Citadele“ bankai pakeitė veiklos formą ir šiuo metu mūsų šalyje veikia kaip užsienio – Estijos ir Latvijos – bankų filialai.

2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo reikalavimus.

2019 m. pirmojo ketvirčio Bankų veiklos apžvalgą rasite čia.