2014-03-13
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės – vienos iš svarbiausių partnerių, nuo kurių priklausys sklandus euro įvedimas Lietuvoje
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje pristatė smulkiesiems verslininkams aktualius euro įvedimo praktinius aspektus, susijusius su bankais, grynųjų pinigų paskirstymu, mokėjimais, sąskaitomis ir sutarčių pakeitimais.
„Smulkiajam ir vidutiniam verslui teks itin svarbus vaidmuo užtikrinant, kad euro įvedimas Lietuvoje vyktų sklandžiai. Todėl jau dabar siekiame paaiškinti svarbius praktinius aspektus, taip pat Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų atliktus darbus, padėsiančius verslininkams tinkamai pasirengti pokyčiams“, – sako V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas per susitikimą pristatė numatomą grynųjų pinigų keitimo tvarką ir kursą, litų ir eurų apyvartos terminus, sutarčių su bankais ir verslo partneriais tęstinumo principus, grynųjų eurų paskirstymo grafiką.
Galutinis, neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas ir paskelbtas Europos Sąjungos (ES) Tarybos, susidedančios iš ES valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN tarybos), sprendimu. Tikimasi, kad tai įvyks 2014 m. liepos pabaigoje.
Lietuvos banko pozicija yra ta, kad dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą, yra tinkamas Lietuvoje įvesti eurą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad lito ir euro santykis gali būti kitoks, nei jis yra jau 12 metų. Latvijoje, Estijoje taip pat nustatytas iki tol buvęs kursas.
Po ES Tarybos sprendimo praėjus 30 dienų, prasideda verslui aktualus laikotarpis, kai kainos skelbiamos ir litais, ir eurais. Po euro įvedimo dienos – 2015 m. sausio 1-osios prasidės vadinamasis dvigubos apyvartos laikotarpis, kai šalyje bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą prekybininkams rekomenduojama atiduoti tik eurais.
Pasak V. Vasiliausko, įvedus eurą, verslo įmonėms turėtų atpigti paskolos, nes paskolų palūkanos bus siejamos su Europos tarpbankinės rinkos indeksu EURIBOR, kuris yra mažesnis nei VILIBOR indeksas. Su pastaruoju indeksu iki šiol dažniausiai siejamos paskolų litais palūkanos. Verslininkų sutartyse su bankais anksčiau numatytos maržos liks galioti laikantis sutarčių tęstinumo principo, jeigu šalys nesusitars kitaip.
Lietuvos banko vadovas taip pat pristatė Lietuvos banko ekonomistų atliktą Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Ekonomistų vertinimu, euro įvedimas Lietuvai būtų naudingas, nes ne tik sumažėtų palūkanų normos, bet taip pat išnyktų litų keitimo į eurus ir atvirkščiai sąnaudos, pagyvėtų užsienio prekyba, padidėtų investicijos.
Bendras teigiamas euro įvedimo Lietuvoje poveikis vidutiniu laikotarpiu (iki 2022 m.) siektų iki 40 mlrd. Lt, o vienkartinės įvedimo sąnaudos ir įnašai europinėms institucijoms sudarytų apie 2 mlrd. Lt.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Taryba atstovauja 47 asocijuotosioms verslo struktūroms iš visos Lietuvos.
Tarybos veiklos tikslas – užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip kurti palankią aplinką verslui.