Lietuvos bankas
2020-11-13
  • Laura_Mociūnaitė.jpg
     
11

Pandemijos akivaizdoje turime susitelkti ne tik į artimiausią laikotarpį padedančius išgyventi sprendimus, bet ir planuoti ilgojo laikotarpio priemones, padėsiančias modernizuoti mūsų šalies ekonomiką ir kurti didesnę ilgalaikę pridėtinę vertę. Pateikiame šešias idėjas, kurios nuskambėjo Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“.

  1. Lietuvoje nėra pakankamai išplėtotų veiklų, galinčių efektyviai investuoti daugiau lėšų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Lietuva inovacijų srityje proveržio iki šiol nėra pasiekusi. Tą liudija tiek investicijų į MTEP, palyginti su BVP, duomenys, tiek tai, kokia MTEP investicijų dalis tenka verslui. Nors ši dalis per pastaruosius dešimt metų šiek tiek išaugo, tačiau vis tiek siekia tik 42 proc. ir reikšmingai atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio, siekiančio 60 proc. Dirbančiųjų dalis pažangiuosiuose ir žinioms imliuose sektoriuose Lietuvoje taip pat mažesnė: 2019 m. sudarė 12, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 18 proc. Tokia padėtis iš dalies susijusi su Lietuvos ūkio struktūra. Beveik trečdalį Lietuvos pridėtinės vertės sukuriančiose prekybos ir transporto veiklose MTEP investicijų potencialas nėra didelis. Be to, Lietuvos apdirbamojoje gamyboje dominuoja veiklos, kuriose polinkis į MTEP yra žemas – tai maisto, baldų, naftos produktų, plastikų ir trąšų gamyba. Lietuvos ūkio transformacija aukštesnės pridėtinės vertės sektorių link prisidėtų ir prie investicijų į MTEP augimo. Plačiau apie tai Lietuvos banko vyresniosios ekonomistės E. Coppa pranešime.
  2. Lietuvos mokslo ir inovacijų valdysena yra labai fragmentuota. Svarbu išgryninti pagrindinę instituciją, atsakingą už inovacijų politikos rezultatus. Remiantis tarptautinių institucijų (EBPO, Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo) vertinimu, Lietuvoje egzistuoja sisteminės problemos, kurios apriboja Lietuvos galimybes pasiekti proveržį inovacijų srityje. Lietuvos mokslo ir inovacijų valdysena yra labai fragmentuota, pasiskirsčiusi tarp daug institucijų. Jų įgaliojimai nėra iki galo aiškūs, kai kurios funkcijos persidengia. Neturime vienos pagrindinės institucijos, kuri būtų atsakinga už inovacijų politikos rezultatus. Visa tai lemia tokią padėtį, kad yra sunku atskirti, kuri yra politiką formuojanti, o kuri – politiką įgyvendinanti institucija. Plačiau apie inovacijų valdyseną „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus M. Katino pranešime.
  3. Strateginės inovacijų kryptys nėra išgrynintos. Siekiant proveržio inovacijų srityje, būtina nustatyti prioritetus ir kurti specializuotus prioritetinių sektorių kompetencijų centrus, pritraukiant aukščiausios kompetencijos specialistus. Negalima sau leisti vienodai stipriai plėtoti visų sričių, tad būtina pasirinkti prioritetus ir siekti paties aukščiausio lygio, samdyti tose srityse pasaulinio lygio ekspertus. Svarbu identifikuoti jau turimą įdirbį, tobulinti tyrimų vadybą ir kelti žmonių kompetenciją – tai yra pagrindas investicijoms pritraukti, kadangi plyno lauko investicijos įprastai nedaromos ten, kur nėra jokio potencialo ir reikiamų žmogiškųjų išteklių. Plačiau apie tai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus A. Markausko pranešime ir konferencijos dalyvių diskusijoje.
  4. Situacija inovacijų srityje dažnai vertinama remiantis nereprezentatyviais rodikliais. Siekiant tikslų, svarbu nusistatyti tinkamus pagrindinius veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (KPI). Vertinant inovacijų situaciją šalyje, reikia remtis realią situaciją atspindinčiais rodikliais, t. y. ne, pavyzdžiui, startuolių ar išduotų licencijų skaičiumi, bet kapitalizacijos prieaugiu, išreikštu verte, atlyginimais ar sukurtų darbo vietų skaičiumi. Plačiau apie reguliacinę aplinką ir reprezentatyvius rodiklius rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininko I. Laurs pranešime.
  5. Taikomas inovacijų finansavimo modelis yra per siauros apimties. Pagal jį neatsižvelgiama į įmonės brandos stadijas, o finansinė parama labiau nukreipta į pažengusius inovatorius. Esant tokioms aplinkybėms, svarbu sukurti lankstų fondą, kuris galėtų kurti priemones kasmet remiantis esama padėtimi, o ne orientuotųsi į kelerių metų ES struktūrinių fondų laikotarpius. Taip pat neturime išsigryninę strateginių investicijų krypčių. Plačiau apie tai Katino pranešime.
  6. Inovacijos aplinkosaugos srityje yra nepakankamos. Taršos apmokestinimas padidintų mažiau taršios produkcijos paklausą. Inovacijos yra kelio švarios aplinkos ir tvaraus augimo link esmė. Didėjant poreikiui imtis klimato kaitos švelninimo priemonių, auga ir investicijų, ir inovacijų poreikis aplinkosaugos srityje tiek pasaulio, tiek Lietuvos mastu. Atsigręžti į šią sritį skatina ir ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, iš kurios Lietuvai numatoma skirti apie 2,4 mlrd. Eur. Vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kurį bus skirstomos lėšos, yra projektai, orientuoti į klimato kaitos mažinimo priemones. Vis dėlto šios srities situacija nėra palanki inovacijoms. Neapmokestinamas išorinis anglies dioksido poveikis nekuria reikiamos paklausos aplinkos apsaugos inovacijų srityje. Investicijas riboja ir didelės investicinės sąnaudos bei sektoriuje egzistuojantis didelis neapibrėžtumas. Taršos apmokestinimas, padidindamas mažiau taršios produkcijos paklausą, skatintų inovacijas aplinkos apsaugos srityje. Plačiau apie aplinkosaugos inovacijų aktualumą, pagrindinius iššūkius ir naujas galimybes EBPO Aplinkos ir ekonominės integracijos skyriaus vadovo Sh. Agrawala pranešime.

Visą Lietuvos banko ekonomikos konferencijos „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“ vaizdo įrašą ir pranešėjų pristatymus galite rasti Lietuvos banko interneto svetainėje.