Lietuvos bankas
2021-12-07
11

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą.

  • ECB ketina iki 2024 m. išrinkti naują eurų banknotų dizainą.
  • ECB prašys visuomenės išsakyti savo nuomonę.
  • Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais.
  • Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė.

ECB ketina atnaujinti eurų banknotų dizainą ir tikisi, kad galutinis sprendimas bus priimtas 2024 m. Į šį procesą bus įtraukti ir Europos piliečiai.

Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai. Dabartinis eurų banknotų dizainas pagrįstas tema „amžiai ir stiliai“ – ant banknotų pavaizduoti langai, vartai ir tiltai.

„Eurų banknotus turėsime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar yra didelė“, – kalbėjo ECB Pirmininkė C. Lagarde. „Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams.“.

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Vėliau bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Galutinį sprendimą priims Valdančioji taryba.

Šis procesas pradedamas atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad banknotai būtų naujoviški, saugūs ir patrauklūs Europos gyventojams. Naujausio euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimo rezultatai parodė, kad 2019 m. grynieji pinigai tebebuvo populiariausia mokėjimo priemonė fizinėse pardavimo vietose. Nepaisant to, kad pandemijos metu padaugėjo atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, grynųjų pinigų paklausa didėjo dėl esminio jų vaidmens – būti taupymo priemone. Įgyvendindama savo 2030 m. grynųjų pinigų strategiją, Eurosistema imasi konkrečių veiksmų, kad ir gerokai tolesnėje ateityje, taip pat ir po galimo elektroninio euro išleidimo grynieji pinigai ir toliau būtų prieinami ir priimami kaip atsiskaitymo priemonė.

„Siekiame sukurti tokius eurų banknotus, su kuriais Europos gyventojai galėtų save tapatinti ir kuriais didžiuotųsi“, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. „Naujo eurų banknotų dizaino projektas bus įgyvendinamas lygiagrečiai su mūsų tyrimu dėl skaitmeninio euro. Abiem projektais siekiama vykdyti mums suteiktą įgaliojimą – suteikti Europos gyventojams saugius pinigus.“

Pasibaigus dizaino kūrimo procesui, Valdančioji taryba duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos.

Lietuvos atstovė patariamojoje grupėje – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros profesorė, katedros vedėja, menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pagrindinės jos profesinių interesų sritys – šiuolaikinis menas, grafika, kuratorystė, kultūros ekologijos aspektai, švietimas ir kūrybiškumas.

M. Marcelionytė-Paliukė yra surengusi penkiolika personalinių, dalyvavusi daugiau kaip 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat organizuoja ar veda grafikos menu besidominantiesiems kūrybines dirbtuves, dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skaito pranešimus apie kūrybą, idėjas, meno studijų procesus ir pati nuolat mokosi. Ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos Grafikos sekcijos narė, Tarptautinės menų asociacijos narė. Apdovanota prizais ir diplomais bienalėse, konkursuose. Jos darbai įtraukti į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus grafikos kolekciją, į Pinigų muziejaus ekspoziciją, kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje. Dirba Lietuvos banko monetų kūrimo komisijos konsultante, Lietuvos monetų kalyklos dizaino komisijos konsultante.

Banknotų temų atrankos patariamosios grupės nariai:

Alice Twemlow (Nyderlandai), grafinio dizaino ir vaizdinės kultūros istorijos, teorijos ir sociologijos lektorė, Amsterdamo universitetas;

Costas Varotsos (Graikija), menininkas ir profesorius, Architektūros fakultetas, Tesalonikės Aristotelio universitetas

Demetrios Michaelides (Kipras), klasikinės archeologijos profesorius emeritas, Kipro universitetas

Elvira Maria Correia Fortunato (Portugalija), rektoriaus pavaduotoja, Lisabonos NOVA universitetas

Fabio Beltram (Italija), medžiagų fizikos profesorius, Pizos aukštojo mokslo institucija „Scuola Normale Superiore“

Fintan O’Toole (Airija), airių kalbos ir literatūros profesorius, Princetono universitetas, „The Irish Times“ straipsnių autorius

Ieva Zībārte (Latvija), parodų padalinio vadovė, meno centras „Zuzeum“

Jana Arbeiter (Slovėnija), docentė ir mokslo darbuotoja, Socialinių mokslų fakultetas, Liublianos universitetas

Lisa Borgenheimer (Vokietija), informacijos dizaino lektorė, „Süddeutsche Zeitung“

Maaria Wirkkala (Suomija), menininkė

Marija Marcelionytė-Paliukė, profesorė, Vilniaus dailės akademija

Nuria Oliver (Ispanija), direktorė ir bendrasteigėja, „ELLIS Alicante Unit“, vyriausioji duomenų mokslininkė, „DataPop Alliance“

Patrick Sanavia (Liuksemburgas), direktorius, Liuksemburgo nacionalinio paveldo biuras

Peter Aufreiter (Austrija), generalinis direktorius ir mokslo vykdomasis direktorius, Vienos mokslo ir technikos muziejus

Silvia Miháliková (Slovakija), profesorė ir mokslo darbuotoja, Slovakijos mokslų akademija, Sociologijos institutas, Trnavos universitetasStéphane Distinguin (Prancūzija), steigėjas ir generalinis direktorius, „Fabernovel“

Stephan Vanfleteren (Belgija), fotografas

Vladimir Taiger (Estija), grafikos dizaineris, specialioji spaustuvė „Vaba Maa“

Maltai atstovausiantis asmuo dar nepaskirtas.