Lietuvos bankas
2013-11-28

Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, nuo metų pradžios vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 41 % ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo trečdaliu ir sudarė 270 mln. Lt.

„Nors trečiąjį ketvirtį vartojimo kredito rinkos plėtra sulėtėjo – suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma smuktelėjo, tačiau anksčiau suteiktų kreditų kokybė ir toliau blogėjo – ilgiau kaip 90 dienų pradelstų kreditų skaičius per ketvirtį šoktelėjo dešimtadaliu. Tai dar kartą patvirtina, kad būtina kuo greičiau sistemiškai peržiūrėti vartojimo kredito rinkos reguliavimą“, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Šių metų spalį Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikė kompleksinius pasiūlymus keisti Vartojimo kredito įstatymą. Siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus ir papildomus reklamos reikalavimus.

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 12 % ir sudarė 267 tūkst., o suma sumenko 9 % ir siekė 277 mln. Lt.

Anot V. Šapokos, didžiausią nerimą šiuo metu kelia didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai – nuo metų pradžios ilgiau nei 90 dienų pradelstų tokių kreditų skaičius padidėjo net 70 % (vien per trečiąjį ketvirtį – 16 %), o suma išsipūtė 40 % – iki 156 mln. Lt. Dar sparčiau – pusantro karto – augo kreditų, kai gražinimo terminas buvo pratęstas, suma: rugsėjo 30 d. ji siekė 68 mln. Lt. Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio. Jis rugsėjo 30 d. siekė 410 mln. Lt.

Vis dar sparčiai auga ir ilgiau nei 90 dienų pradelstų mažųjų kreditų (iki 1 000 Lt) skaičius – nuo metų pradžios jis išaugo 38 %, o vien per trečiąjį ketvirtį – 9 % ir rugsėjo pabaigoje sudarė beveik trečdalį visų mažųjų kreditų skaičiaus, kuris siekė 253 tūkst.

Gyventojų įsipareigojimai vartojimo kredito davėjams pagal visas vartojimo kredito rūšis artėja prie 1 mlrd. Lt – rugsėjo pabaigoje skolos likutis siekė 992 mln. Lt, beveik pusę šios sumos sudarė susieto vartojimo (lizingo) kreditai.

Lietuvos bankas, įvertinęs ankstesnes tendencijas vartojimo kredito rinkoje, dar šių metų pradžioje parengė ir patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, kurie įsigaliojo nuo liepos 1 d. Nuostatuose detalizuotas Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas atsakingojo skolinimo principas – kliento mėnesio įmokų pagal visus įsipareigojimus suma negali viršyti 40 % jo tvarių pajamų.

Naujausia vartojimo kredito rinkos statistika skelbiama Lietuvos banko svetainėje (118.5 KB ).