Pinigų ir kitų pinigų finansinių institucijų balanso apžvalgos (2006 m. vasario mėn.)
Lietuvos bankas, pertvarkęs pinigų finansinių institucijų (PFI) balanso ir pinigų statistiką, rengiamą naujos, išsamesnės statistinės atskaitomybės pagrindu, pradėjo skelbti pinigų P3 duomenis. Pinigai P3 yra svarbiausias Europos centrinių bankų sistemos
Lietuvos bankas, pertvarkęs pinigų finansinių institucijų (PFI) balanso ir pinigų statistiką, rengiamą naujos, išsamesnės statistinės atskaitomybės pagrindu, pradėjo skelbti pinigų P3 duomenis. Pinigai P3 yra svarbiausias Europos centrinių bankų sistemos rodiklis, kuriam Europos centrinis bankas skiria ypatingą dėmesį, yra nustatęs ir pastoviai skelbia orientacinę P3 vertę. Lietuvos bankas, leisdamas naują mėnesinį biuletenį, skelbia P3 istorines reikšmes nuo 1993 m. gruodžio mėn. Toliau pateikiama apžvalga analizuoja pinigų P3 ir jo sudedamųjų dalių kaitą.
2006 m. vasario mėn. pabaigoje pinigai P3 buvo lygūs 29,4 mlrd. litų. Per mėnesį jie padidėjo 167,3 mln. litų (dėl sandorių – 105,4 mln. litų). Metinis P3 augimo tempas vasario mėn. pabaigoje buvo lygus 27,6 procento. Pinigai P2, kurie sudaro didžiausią P3 dalį, per mėnesį sumažėjo 148,7 mln. litų (dėl sandorių – 208,5 mln. litų) ir vasario mėn. pabaigoje buvo lygūs 28,8 mlrd. litų. Metinis P2 augimo tempas vasario mėn. pabaigoje buvo lygus 25,5 procento. Pinigai P1 per mėnesį sumažėjo 277,8 mln. litų (dėl sandorių – 310,5 mln. litų) ir vasario mėn. pabaigoje buvo lygūs 19,7 mlrd. litų, o per metus dėl sandorių padidėjo 27,6 procento.
Vasario mėn. P3 padidėjimą dėl sandorių lėmė tai, kad grynieji pinigai apyvartoje padidėjo 50,6 mln. litų, sutarto iki 2 metų termino indėliai padidėjo 257,3 mln. litų, o skolos vertybiniai popieriai iki 2 metų – 313,9 mln. litų. Tačiau P3 mažino dėl sandorių 361,0 mln. litų sumažėję vienadieniai indėliai ir 155,3 mln. litų sumažėję įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai.
Vasario mėn. PFI grynasis išorės turtas ir vidaus kreditas didėjo. PFI grynasis išorės turtas dėl sandorių padidėjo 925,0 mln. litų, o vidaus kreditas – 676,8 mln. litų. Tačiau šių rodiklių metiniai augimo tempai vasario mėn. pabaigoje buvo skirtingi. Grynasis išorės turtas per metus sumažėjo 46,3 procento, o vidaus kreditas padidėjo 59,7 procento. PFI grynojo išorės turto didėjimą dėl sandorių lėmė 939,6 mln. litų padidėjęs Lietuvos banko grynasis išorės turtas.
Vasario mėn. vidaus kredito didėjimą lėmė 997,1 mln. litų dėl sandorių padidėjusios PFI paskolos kitiems rezidentams. Šių paskolų metinis augimo tempas vasario mėn. pabaigoje buvo lygus 67,3 procento. Kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms per mėnesį dėl sandorių padidėjo 677,2 mln. litų, o jų metinis augimo tempas vasario mėn. pabaigoje buvo lygus 46,4 procento. Kitų PFI paskolos namų ūkiams per mėnesį dėl sandorių padidėjo 366,5 mln. litų, o vasario mėn. pabaigoje jos per metus dėl sandorių padidėjo 87,7 procento. Vartojamosios paskolos namų ūkiams per mėnesį padidėjo 48,9 mln. litų, paskolos būstui įsigyti – 266,9 mln. litų, o kitos paskolos – 50,7 mln. litų. Paskolų būstui įsigyti metinis augimo tempas vasario mėn. pabaigoje buvo lygus 87,5 procento.
Centrinės valdžios indėliai per mėnesį dėl sandorių padidėjo 534,7 mln. litų, o ilgesnės trukmės finansiniai įsipareigojimai – 194,5 mln. litų. Šių rodiklių augimo tempai vasario mėn. pabaigoje buvo lygūs atitinkamai 25,0 ir 32,9 procento. Vasario mėn. ilgesnės trukmės finansinių įsipareigojimų padidėjimą lėmė 109,8 mln. litų dėl sandorių padidėjęs kapitalas ir atsargos, 71,4 mln. litų padidėję skolos vertybiniai popieriai nuo 2 metų ir 13,3 mln. litų padidėję sutarto nuo 2 metų termino indėliai.