Lietuvos bankas
2012-12-21

Papildomi saugikliai padės valdyti pernelyg sparčiai augančių kredito unijų veiklos riziką; Nacionalinės kredito unijos laikinajam administratoriui duota daugiau laiko įvertinti unijos padėtį; patvirtintas kolekcinių (proginių) ir kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų išleidimo 2014–2015 m. planas; panaikintas „Capital IB“ draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimas; „ANTIGRAVITY PAYMENT SYSTEMS“ gaus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją; patvirtinti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžiai 2013 m.; gaus daugiau statistinės informacijos apie paskolas

Papildomi saugikliai padės valdyti pernelyg sparčiai augančių kredito unijų veiklos riziką

Lietuvos banko valdyba pritarė kredito riziką ribojančių normatyvų pakeitimams, pagal kuriuos itin sparčiai augančios unijos privalės laikytis griežtesnių kapitalo, likvidumo ir paskolos dydžio reikalavimų. Kredito unijų augimą ir jų rizikos valdymą padėsiantys subalansuoti nauji reikalavimai suderinti su pagrindinėmis kredito unijas vienijančiomis organizacijomis. Unijoms duodama laiko pasirengti dirbti pagal naujus reikalavimus.

Pastaruoju metu pastebimas itin spartus kredito unijų augimas gali kelti grėsmę jų veiklos tvarumui, kadangi neretais atvejais iš gyventojų pritraukti indėliai investuojami į paskolas, kurių rizika didesnė. Siekiant šią riziką sumažinti, keičiamas likvidumo normatyvas. Pagal naujas taisykles normatyvo dydis priklausys nuo metinio indėlių augimo tempo. Unijos privalės palaikyti pakankamą aukštos kokybės likvidžiojo turto kiekį, negalės tų pinigų greitai ir neatsakingai skolinti.

Likvidumo normatyvas (kredito unijos likvidžiojo turto ir kredito unijų einamųjų įsipareigojimų santykis) kredito unijoms, kurių turtas neviršija 15 mln. litų arba metinis indėlių augimas sudaro iki 15 %, ir toliau bus toks, koks buvo iki šiol – ne mažesnis kaip 30 %. Kredito unijoms, kurių turtas viršija 15 mln. Lt, šis normatyvas nuo 2013 m. balandžio 1 d. bus ne mažesnis kaip 40 % (kai indėliai per metus augs nuo 15 iki 25 %), 50 % (kai indėliai per metus augs nuo 25 iki 50 %) arba 60 % (kai indėliai per metus augs daugiau kaip 50 %).

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nuomone, pastaruoju metu didėjantis skolinimas asocijuotiems nariams, ypač juridiniams asmenims, susijęs su padidinta rizika. Spartus kreditavimo augimas sumažina kredito unijų galimybes tinkamai įvertinti riziką ir vadovautis atsakingojo kreditavimo principais, todėl tos unijos, kurios juridiniams asmenims skolins daugiau, privalės turėti daugiau kapitalo galimiems nuostoliams padengti – kapitalo pakankamumo normatyvo dydis priklausys nuo asocijuotiems nariams suteiktų paskolų ir visų kredito unijos suteiktų paskolų santykio.

Kapitalo pakankamumo normatyvas (kredito unijos perskaičiuoto kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis) nekeičiamas, t. y. ne mažiau kaip 13 % toms unijoms, kurių suteiktos paskolos asocijuotiems nariams sudaro iki 20 % viso paskolų portfelio. Kredito unijoms, kurių suteiktos paskolos asocijuotiems nariams sudaro nuo 20 iki 40 % visų suteiktų paskolų, šis normatyvas turės būti ne mažesnis kaip 18 %. Jis galios nuo 2013 m. balandžio 1 d. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. kredito unijoms, kuriose paskolos asocijuotiems nariams sudaro daugiau kaip 40 %, bus taikomas 20 % kapitalo pakankamumo normatyvas (nuo 2014 m. sausio 1 d. – 25 %).

Be to, įvertinus tai, kad tam tikroms paskolų grupėms (be užtikrinimo priemonių) būdinga didesnė rizika, papildomai nustatyta padidintos rizikos turto grupė. Bus reikalaujama, kad kapitalo poreikis šiai grupei priskirto turto rizikai padengti sudarytų 50% turto (paskolų) vertės.

Lietuvos bankas taip pat papildė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą: paskolos suma vienam kredito unijos skolininkui neturi viršyti 500 000 Lt. Be to, liks galioti ir reikalavimas, kad paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 % kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Naujas reikalavimas bus pradėtas taikyti po 2013 m. vasario 1 d. suteiktoms naujoms paskoloms.

Maksimali paskolos suma vienam skolininkui nustatyta siekiant stabdyti didesnių paskolų išdavimą, kadangi kredito unijos neturi veiksmingų kredito rizikos valdymo priemonių.

Su riziką ribojančių normatyvų ir jų skaičiavimo taisyklių pakeitimų projektais buvo supažindintos Lietuvos centrinė kredito unija, asociacija Lietuvos kredito unijos, asociacija Lietuvos kreditas. Į daugelį jų pasiūlymų atsižvelgta.

Šių metų kovo mėn. Lietuvos banko valdyba patvirtino Kredito unijų veiklos priežiūros tobulinimo krypčių nuostatas. Jas vykdant jau kurį laiką stiprinama kredito unijų priežiūra, griežtinami kapitalo ir kiti reikalavimai, aukščiau pakelta kredito unijų vadovų kvalifikacijos kartelė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia Lietuvos centrinė kredito unija ir 77 kredito unijos. Jos vienija apie 141 tūkst. narių. Unijų turtas sudaro beveik 2 mlrd. Lt, arba 2,6 % veikiančių kredito įstaigų turto.

Nacionalinės kredito unijos laikinajam administratoriui duota daugiau laiko įvertinti unijos padėtį

Atsižvelgdama į Nacionalinės kredito unijos (NKU) laikinojo administratoriaus pateiktą prašymą, Lietuvos banko valdyba iki 2013 m. sausio 25 d. pratęsė terminą, iki kurio turi būti pateikta išvada dėl NKU finansinės būklės ir pasiūlymai, kuriuos įvertinus bus sprendžiama dėl šios unijos veiklos perspektyvų.

Prašymą pakeisti ankstesnį terminą (2012 m. gruodžio 28 d.) administratorius motyvavo papildomu laiko poreikiu turto vertinimui atlikti.

Įvertinusi NKU rizikingą veiklą ir nustatytus teisės aktų pažeidimus, Lietuvos banko valdyba 2012 m. gruodžio 13 d. nutarė apriboti šios įstaigos veiklą iki 2013 m. sausio 31 d. ir skyrė laikinąjį administratorių – bendrovės „Verslo konsultantai“ vadovą Alvydą Mogenį. Veiklos apribojimo metu NKU negali teikti finansinių paslaugų ir vykdyti kitos veiklos (įskaitant indėlių grąžinimą), nebent tai bus būtina jos veiklai moratoriumo metu užtikrinti.

Patvirtintas kolekcinių (proginių) ir kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų išleidimo 2014–2015 m. planas

Lietuvos banko valdyba patvirtino kolekcinių (proginių) ir kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų išleidimo 2014–2015 m. planą. Jame numatoma tęsti numizmatines tradicijas ir įamžinti monetose svarbius Lietuvos ir pasaulio gyvenimo reiškinius, įvykius, žymius žmones, toliau kaldinti ankstesniais metais pradėtas monetų serijas, dalyvauti tarptautinėse programose, numatytos ir technologinės monetų kaldinimo naujovės.

Pasiūlymus dėl monetų tematikos pateikė įvairios Lietuvos institucijos, privatūs asmenys, kolekcininkai, tarptautinių monetų programų organizatoriai. Pasiūlymai buvo apsvarstyti ir išsamiai išnagrinėti Lietuvos banko pinigų kūrimo komisijoje.

Plane numatoma išleisti sidabro ir vadinamojo ,,šiaurės aukso“ (vario, nikelio, cinko ir alavo) metalo lydinio monetas, skirtas Baltijos kelio 25-mečiui ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Jos pratęs kitąmet pradedamą seriją „Lietuvos nepriklausomybės kelias“. Sidabro monetoje bus įamžintas „Rytų Žalgiris“ – Oršos mūšis minint 500-ąsias jo metines 2014 m.

Plane numatytas žymių Lietuvos žmonių Kristijono Donelaičio, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejinių sukakčių įamžinimas.

Numatoma tęsti aukso monetų seriją „Lietuvos mokslas“, kurioje, remiantis Lietuvos mokslų akademijos rekomendacijomis, planuojama rinktis monetą, skirtą fizinių mokslų (lazerių fizika) arba humanitarinių mokslų (baltistika) sričiai. Serijoje „Lietuvos kultūra“ numatoma įamžinti kiną ir literatūrą. Laikantis ilgametės tradicijos, olimpinių metų išvakarėse bus išleidžiama moneta olimpinėms žaidynėms, – tai bus XXXI olimpinės žaidynės, vyksiančios Rio de Žaneire. Ketinama monetoje pavaizduoti UNESCO pasaulio paveldo objektą – Struvės geodezinį lanką.

Ketvirčio uncijos aukso moneta bus skirta monetų kalybai LDK.

Lietuvos bankas išleisdamas monetą dalyvaus tarptautinėje programoje, skirtoje klimato kaitai.

Plane numatyta išleisti monetą sąlyginiu pavadinimu ,,Forma“ – tai turėtų būti technologinių naujovių ir idėjos junginys.

Numatoma toliau leisti 2 litų kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų seriją.

Lietuvos banko kolekcinių (proginių) ir kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų išleidimo 2014–2015 m. planas bus paskelbtas banko interneto svetainėje.

Panaikintas „Capital IB“ draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimas

Lietuvos banko valdyba panaikino uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Capital IB“ turėtos draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą.

Toks nutarimas priimtas atsižvelgiant į bendrovės akcininkų sprendimą nutraukti draudimo tarpininkavimo veiklą ir likviduoti bendrovę.

Turimais duomenimis, „Capital IB“ įsipareigojimų draudikams neturi.

„ANTIGRAVITY PAYMENT SYSTEMS“ gaus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją

Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti uždarosios akcinės bendrovės „ANTIGRAVITY PAYMENT SYSTEMS“ elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas mokėjimo paslaugas.

Atšaukta šiai bendrovei išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija, suteikusi teisę teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nustatytą mokėjimo paslaugą.

„ANTIGRAVITY PAYMENT SYSTEMS“ rinkoje beveik metus diegia naują produktą − bekontakčių mobiliųjų mokėjimų Mokipay sistemą, suteikiančią galimybę vartotojui, prisijungusiam prie savo paskyros internete, atsiskaityti už paslaugas mobiliuoju telefonu.

Patvirtinti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžiai 2013 m.

Lietuvos banko valdyba patvirtino prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžius 2013 m. Jos sudarys 70 % teisės aktuose numatytų galimų maksimalių įmokų dydžių.

Nuo šių metų pradžios pertvarkius šalies finansų rinkos priežiūros sistemą, ją išlaikyti turi patys rinkos dalyviai. Dalį lėšų priežiūros sistemai išlaikyti skiriantis Lietuvos bankas įmokų jam dydžius turi nustatyti pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais.

Rinkos dalyvių įmokų dydžiai priklauso nuo jų statuso ar pobūdžio: bankai moka įmokas pagal jų vidutinį metinį turtą, draudimo institucijos – pagal pasirašytas draudimo įmokas, o kai kurios institucijos, tokios kaip mokėjimo įstaigos, – pagal apyvartą.

Gaus daugiau statistinės informacijos apie paskolas

Lietuvos banko valdyba pakeitė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarką. Jos taikymas leis gauti reikalingus statistinius duomenis iš visų galimų respondentų.

Iki šiol nebuvo gaunama statistikai reikšmingos informacijos iš tokių respondentų, kurie nėra laikomi Lietuvos Respublikos juridiniais asmenimis, pavyzdžiui, užsienio bankų filialų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių. Dabar informaciją turės teikti visi subjektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrą.