2022-01-11
Pirmosios Lietuvos banko investicijos į akcijas pagal tvaraus investavimo principus – mažiausiai 60 mln. Eur
Lietuvos bankas investicijoms į akcijas pagal tvaraus investavimo principus skirs mažiausiai 60 mln. Eur, t. y. bent 20 proc. iš akcijoms numatytos 300 mln. Eur investicinio portfelio dalies. Tai numato Lietuvos banko valdybos patvirtinti investicinio portfelio strateginės struktūros pakeitimai.
Pokyčiai įgyvendinami Lietuvos bankui 2021 m. prisijungus prie Eurosistemos – Europos Centrinio Banko ir devyniolikos euro zonos šalių centrinių bankų – susitarimo taikyti bendrus klimato kaitos ir atsakingo investavimo principus.
Lietuvos banko strateginė investicinio portfelio struktūra išreiškiama Lietuvos banko valdybos tvirtinamu strateginiu lyginamuoju portfeliu, kurį sudarant siekiama maksimaliai išskaidyti portfelio investicijų riziką.
Patvirtinti proginių monetų etalonai
Lietuvos banko valdyba patvirtino proginių 2 eurų monetų, skirtų Lietuvos krepšinio 100-mečiui ir Erasmus programos 35-mečiui, etalonus.
Lietuvos krepšinio 100-mečiui skirtos monetos (ji bus išleidžiama BU ir UNC kokybės) nacionalinės pusės (averso) grafinį projektą sukūrė Egidijus Rapolis. Grafinio projekto kūrimo procedūras organizavo UAB „Lietuvos monetų kalykla“.
Erasmus programos 35-mečiui skirtą monetą kartu išleidžia visos euro zonos valstybės. Monetos (ji bus išleidžiama UNC kokybės) nacionalinės pusės (averso) grafinį projektą įgyvendino UAB „Lietuvos monetų kalykla“ – ji rėmėsi Europos Komisijos pateiktu bendru šios proginės monetos dizainu, sukurtu Joaquin Jimenez, ir Europos Komisijos per Monetų kalyklų direktorių darbo grupę perduotomis techninėmis specifikacijomis.
Pagal patvirtintą planą monetas į apyvartą numatoma išleisti 2022 m. II ketvirtį (Lietuvos krepšinio 100-mečiui) ir III ketvirtį (Erasmus programos 35-mečiui).
Aptarti Lietuvos centrinės kredito unijos priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai
Lietuvos banko valdyba apsvarstė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) kasmet atliekamo LCKU priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) rezultatus.
Įvertinus SREP metu įžvelgtas rizikas, nustatyta, kad LCKU ir LCKU grupės bendras rizikos lygis nepakito ir laikytinas vidutiniškai dideliu.
Vertinimas apėmė visas LCKU ir jos grupės veiklos sritis, kuriose jos susiduria su reikšminga rizika, valdymą (įskaitant rizikos valdymo sistemos kokybę) bei atitiktį kapitalo pakankamumo reikalavimams.
Apibendrinusi rezultatus, Lietuvos banko valdyba nustatė LCKU ir LCKU grupei papildomo kapitalo reikalavimo dydį, siekiantį 2,4 proc. LCKU ir 1,34 proc. LCKU grupės bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
Papildomą kapitalo reikalavimo dydį LCKU ir LCKU grupė turi dengti bent 56,25 proc. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) ir bent 75 proc. 1 lygio kapitalo (T1).
Atsižvelgus į papildomo kapitalo reikalavimo dydį, turi būti tenkinami šie minimalūs SREP nuosavų lėšų reikalavimai:
- 5,8 proc. LCKU ir 5,25 proc. LCKU grupės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas;
- 7,8 proc. LCKU ir 7,0 proc. LCKU grupės 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas;
- 10,4 proc. LCKU ir 9,34 proc. LCKU grupės bendro SREP kapitalo pakankamumo koeficientas.
LCKU ir LCKU grupei rekomenduojama turėti po 0,5 proc. antros pakopos gairių (angl. P2G) kapitalo dydį, kuris turėtų būti įtrauktas į LCKU ir LCKU grupės kapitalo planavimo ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant norimos prisiimti rizikos valdymo sistemą ir gaivinimo planavimą.
Taip pat Lietuvos bankas įpareigojo LCKU ne vėliau kaip iki š. m. vasario 28 d. parengti ir pateikti SREP metu nustatytų veiklos trūkumų ištaisymo ir rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame būtų nurodyti numatytų darbų atlikimo terminai ir už šių darbų atlikimą atsakingi asmenys.