2019-12-30
Lietuvos banko valdyba nutarė nekeisti dabar galiojančios anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normos, AB Šiaulių bankui davė privalomą nurodymą ir skyrė baudą bei patvirtino trijų monetų etalonus.
Bankams taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma nesikeičia
Šalies bankams toliau galios 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, taikoma nuo 2019 m. birželio 30 d. Taip nutarė Lietuvos banko valdyba įvertinusi pastarojo meto šalies finansų sistemos ir ekonomikos raidą. Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kas ketvirtį.
Iš naujausių skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijų matyti, kad susiformavusių reikšmingų disbalansų finansų sistemoje nėra. Kredito ir BVP santykis ir toliau yra stabilus, šalies einamoji sąskaita teigiama, pinigų finansų įstaigų paskolų ir indėlių santykis toliau mažėja ir siekia beveik 94 proc., o NT kainos yra arti jų pamatinės vertės. Kita vertus, namų ūkiams vis dar skolinama aktyviai, ypač sparčiai didėja būsto paskolos. Be to, nors bankų skolinimas įmonėms toliau traukiasi, apskritai įmonių įsipareigojimai pastebimai auga. Vidutinės sisteminės rizikos pasireiškimo laikotarpiais, kai aktyvumas kredito ir NT rinkose yra nemažas, šalies ekonomika auga ir kredito įstaigų pelningumas yra geras, siekiama, kad bankų sukaupto AKR norma būtų 1 proc.
Pagrindinis šios Lietuvos banko naudojamos finansinio stabilumo užtikrinimo priemonės tikslas – bankų sektoriui turėti pakankamą kapitalo rezervą galimiems nuostoliams padengti ciklinės sisteminės rizikos pasireiškimo atveju ar ekonomikos nuosmukio metu.
Naujausio sprendimo dėl AKR normos pagrindimą rasite čia.
Po inspektavimo AB Šiaulių bankui duotas privalomas nurodymas ir skirta bauda
Lietuvos bankas atliko tikslinį planinį AB Šiaulių banko veiklos inspektavimą. Jo metu vertino, kaip bankas laikosi kredito rizikos valdymo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Lietuvos bankas iš visų rinkos dalyvių reikalauja aukščiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikos valdymo standartų ir pažeidimus šioje srityje vertina itin principingai.
Lietuvos banko valdyba, įvertinusi AB Šiaulių banko veiklos inspektavimo rezultatus, skyrė privalomą nurodymą pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus. Bankui skirta 880 tūkst. Eur bauda. Inspektavimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu bankas netinkamai vertino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, susijusias su jo veikla, taip pat nebuvo įdiegęs tinkamo klientų rizikos vertinimo metodo. Nustatyta atvejų, kai bankas netinkamai nustatė kliento naudos gavėjo tapatybę, neužtikrino pakankamos kliento pažinimo informacijos, kuri atskleistų kliento dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, surinkimo, neturėjo įdiegęs tinkamų procedūrų, kurios padėtų nustatyti, ar klientas nėra politiškai pažeidžiamas asmuo, neužtikrino tinkamo nuolatinės klientų mokėjimo operacijų stebėsenos proceso įgyvendinimo, mokymų darbuotojams organizavimo.
AB Šiaulių bankas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas kuo greičiau ir efektyviau pašalinti nustatytus trūkumus ir pažeidimus. Dauguma jų buvo pašalinta iki inspektavimo rezultatų svarstymo Lietuvos banko valdyboje.
Patvirtinti trijų monetų etalonai
Lietuvos banko valdyba patvirtino trijų 2020 m. antrąjį ketvirtį numatomų išleisti monetų etalonus. Viena 10 eurų sidabro moneta yra skirta Vilniaus Gaono (Elijo ben Saliamono Zalmano) 300-osioms gimimo metinėms, proof kokybės, 23,30 g svorio, jos tiražas – 2 500 vnt. Šios monetos averso ir reverso grafinius projektus sukūrė autoriai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas.
Kitos dvi kolekcinės monetos įamžins drevinę bitininkystę (iš serijos „Lietuvos gamta“). Tai 10 eurų sidabro moneta, proof kokybės, 23,30 g svorio, jos tiražas – 2 500 vnt ir 1,50 euro unc kokybės vario ir nikelio lydinio moneta, unc kokybės, 11,10 g svorio, jos tiražas 30 000 vnt. Abi monetos yra to paties dizaino. Jų averso ir reverso grafinius projektus sukūrė Vytautas Narutis.
Etalonai nukaldinti UAB Lietuvos monetų kalykloje.