Lietuvos bankas
2015-10-01
11

Bankams duota papildomai laiko tinkamai pasirengti saugesniems mokėjimams internete; įvertinti bankų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai; nutarta išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją UAB „Libera exosculatio“; panaikino UAB „MP Pension Funds Baltic“ valdymo įmonės veiklos licencijos galiojimą; mažinama administracinė našta

Bankams duota papildomai laiko tinkamai pasirengti saugesniems mokėjimams internete

Atsižvelgdama į mokėjimo paslaugų teikėjų prašymą, Lietuvos banko valdyba iki kitų metų pradžios nukėlė reikalavimą dėl saugesnės kliento autentiškumo patvirtinimo priemonės privalomo naudojimo. Taigi, popierinės (plastikinės) slaptažodžių kodų kortelės, reikalingos prisijungti prie internetinės bankininkystės, galės būti įprastai naudojamos iki metų pabaigos.

Nauji reikalavimai nepaveiks tų asmenų, kurie jau dabar naudoja slaptažodžių kodų generatorius arba elektroninį parašą. Tokie prisijungimai laikomi saugiais ir atitinka būsimus reikalavimus.

Mokėjimo operacijų saugumas – vienas iš Lietuvos banko ir rinkos dalyvių prioritetų. Prieš metus priimtas Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-172 nustatė 14 reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams. Iš jų 13 įsigalios jau šių metų lapkričio 1 d. ir prisidės prie didesnio mokėjimų saugumo šalyje. Siekdami įvykdyti reikalavimą dėl saugesnio kodų kortelės naudojimo, rinkos dalyviai paprašė daugiau laiko, kad baigtų suderinti informacinių sistemų pokyčius ir tinkamai pasirengtų informuoti mokėtojus apie pasikeitimus. Lietuvos banko valdyba šį prašymą patenkino.

Mokėjimų internete saugumo svarbą akcentuoja dauguma Europos Sąjungos valstybių. Jos laipsniškai atsisako mažiau saugių kodų kortelių arba papildo jas vienkartiniais slaptažodžiais. Tą numato Europos institucijų nubrėžtos gairės. Lietuvos banko patvirtinti reikalavimai atitinka Europos bankininkystės institucijos paskelbtas Gaires dėl mokėjimų internetu saugumo.

Įvertinti bankų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai

Remdamasis Lietuvoje įgyvendinta Europos Sąjungos ketvirtąja Kapitalo reikalavimų direktyva (angl. CRD IV), Lietuvos bankas kasmet vykdo šalyje veikiančių bankų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. SREP). Šio proceso metu ne tik išsamiai įvertinama bankų veikla, finansinė būklė, veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas, bet ir nustatomas papildomo kapitalo, reikalingo padengti rizikoms pagal antrąją pakopą (rizikoms, kurių neapima minimalūs kapitalo pakankamumo reikalavimai, angl. Pillar II risks), poreikis.

Lietuvoje veikiančių bankų priežiūrai tapus Bendro priežiūros mechanizmo (angl. Single Supervisory Mechanism) dalimi, minėtus sprendimus dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų trijuose didžiausiuose bankuose – AB SEB banke, „Swedbank“, AB, ir AB DNB banke – priima Europos Centrinis Bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos banku. Sprendimai dėl AB „Citadele“ banko ir reikšmingų Lietuvoje veikiančių užsienio bankų filialų (Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo) yra priimami tarptautinėse priežiūros kolegijose, dalyvaujant Lietuvos banko atstovams.

Apsvarsčiusi Lietuvoje veikiančių bankų, nepriklausančių užsienio bankų grupėms, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. AB Šiaulių bankas turės tenkinti 9 proc. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir 12,5 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientą, UAB Medicinos bankas – 8,9 proc. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir 12,4 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientą. Šie minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai nustatyti iki kito priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų svarstymo Lietuvos banko valdyboje.

Taip pat nuspręsta leisti Šiaulių bankui einamųjų metų pirmojo pusmečio nepaskirstytąjį pelną įtraukti į banko ir finansinės grupės bendro 1 lygio nuosavą kapitalą.

Nutarta išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją UAB „Libera exosculatio“

Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti UAB „Libera exosculatio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir verstis mokėjimo paslaugų veikla.

Panaikino UAB „MP Pension Funds Baltic“ valdymo įmonės veiklos licencijos galiojimą

Lietuvos banko valdyba panaikino UAB „MP Pension Funds Baltic“ valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, veiklos licencijos galiojimą.

Valdymo įmonė UAB „MP Pension Funds Baltic“ reorganizuojama, prijungiant ją prie kitos valdymo įmonės UAB „INVL Asset Management“. UAB „INVL Asset Management“ perima visas valdymo įmonės UAB „MP Pension Funds Baltic“ teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, visus pensijų fondų taisyklėse nurodytus įsipareigojimus dalyviams.

Mažinama administracinė našta

Bankams nebereikės priežiūros institucijai teikti informaciją apie finansines paslaugas teikiančius padalinius. Tai nutarė Lietuvos banko valdyba atsižvelgdama į pakeistą Bankų įstatymą, kurio pakeitimai padaryti siekiant sumažinti administracinę naštą bankams.