2017-07-31
Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo interviu dienraščiui „Verslo žinios“
Lietuvos banko valdybos narį Marių Jurgilą kalbina Paulius Čiulada. Interviu publikuotas 2017 m. liepos 30 d. dienraščio „Verslo žinios“ portale VZ.LT.
Kodėl buvo nuspręsta į Lietuvą pakviesti daugiau bankų? Tai yra Finansų ministerijos, Lietuvos banko ar naujosios vyriausybės iniciatyva?
Inovacijas ir tvarų augimą skatinantis finansų sektoriaus partneris bei konkurencinga ir pažangi mokėjimų rinka Lietuvoje yra strateginės Lietuvos banko veiklos kryptys 2017-2020 metams. Lietuvos bankas kryptingai siekia didesnės konkurencijos Lietuvos finansų sektoriuje: daugėjant rinkos dalyvių, atsiranda efektyvesnes ir pigesnes paslaugas siūlančių naujokų, tad ir rinkos senbuviai priversti pasitempti.
Lietuvos bankų rinka Lietuvoje yra pakankamai koncentruota – 3 bankai užima didžiąją dalį rinkos. Tačiau tai nėra vien Lietuvai būdinga situacija, su ja susiduria daugelis mažų valstybių. Todėl mes užsienio rinkos dalyviams galime būti patrauklūs pirmiausiai kaip rinka, iš kurios galima pasiekti 450 mln. Europos Sąjungos gyventojų.
Specializuoto banko idėją pasiūlė ir atitinkamus įstatymo projektus parengė Lietuvos bankas, o jos tikslas buvo didinti konkurenciją būtiniausių finansinių paslaugų sektoriuje. Įstatymo leidėjams ją patvirtinus buvo sudaryta paprastesnė galimybė kredito unijoms virsti bankais, kartu lengvesnis banko steigimas patraukė naujų rinkos dalyvių dėmesį. Pastaruoju metu jaučiame tikrai stiprų potencialių rinkos dalyvių susidomėjimą iš užsienio. Konkrečiai dėl specializuoto banko licencijos domisi užsienio investuotojai iš Izraelio, Vokietijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir kitų šalių.
Vaisių duoda aktyvus Lietuvos banko ir kitų institucijų darbas dėl galimybių steigtis Lietuvoje viešinimo. Matome, kad žinia apie Lietuvos pranašumus jau paplito – mus savo nariams rekomenduoja užsienio šalių finansų sektoriaus asociacijos, kitos įmonės, jau gavusios ar svarstančios gauti čia licenciją; sulaukiame užsienio šalių žiniasklaidos dėmesio.
Kas susiję su rinkliavos už licenciją sumažinimu, Lietuvos bankas dar 2017 m. vasarį, atsižvelgdamas į faktines administracinių paslaugų teikimo išlaidas, pateikė Finansų ministerijai pasiūlymą dėl licencijos mokesčio bankams perskaičiavimo nuo 50.000 Eur iki nesiekiančio 5.000 Eur.
Ar nėra rizikos, kad sušvelninti reikalavimai į šalį privilios ne pačios geriausios reputacijos bankų?
Reikėtų pažymėti, kad specializuotas bankas nuo įprasto banko skiriasi ne tik mažesniu minimalaus kapitalo reikalavimu, nes jam taikomas 1 mln. Eur minimalaus kapitalo reikalavimas, vietoje 5 mln. Eur minimalaus reikalavimo įprastam bankui, bet ir teikiamų paslaugų spektru savo klientams. Specializuoti bankais galės teikti įprastas bankų paslaugas – priimti indėlius, teikti paskolas, mokėjimo paslaugas ir pan., tačiau negalės užsiimti sudėtingesnėmis operacijomis, pvz., susijusiomis su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar investicine bankininkyste. Tačiau tiek specializuoti, tiek įprasti bankai turės tenkinti vienodus priežiūros reikalavimus, įskaitant kapitalo pakankamumo kriterijus, pinigų plovimo prevencijos reikalavimus ir kitus veiklos reikalavimus.
Bet kritikai sako, kad lengvinami reikalavimai į šalį vilios silpnus bankus, nes stipriems žaidėjams kapitalo barjeras ar licencijos kaina nėra problema norint žengti į naują rinką?
Vien naujo tipo licencijos atsiradimas nepadidina ir taip į rinką ateinančių naujų žaidėjų keliamos rizikos. Kitas klausimas dėl naujų užsienio subjektų reputacijos – čia mes esame griežti: patikima kapitalo kilmė, nepriekaištinga vadovų bei akcininkų reputacija, verslo modelių tvarumas yra kertiniai įėjimo į Lietuvos rinką kriterijai. Tą aiškiai sakome ir potencialiems investuotojams. Taip pat imamės atitinkamų žingsnių Lietuvos banko viduje ir skiriame resursus naujų dalyvių keliamoms rizikoms įvertinti ir valdyti.