Lietuvos bankas
2020-06-09
  • AdobeStock_330108824_int.jpg
     
11

Lietuvos banko taikomas pažangus investicijų paskirstymo metodas padėjo atlaikyti pasaulio finansų rinkų audrą, šį pavasarį praūžusią dėl koronaviruso protrūkio. Šių metų penkių mėnesių investavimo rezultatai yra teigiami, o iš viso per ankstesnius trejus metus – toks yra Lietuvos banko pasirinktas investicinės veiklos vertinimo laikotarpis – uždirbta 181 mln. Eur grąžos. Neigiamų palūkanų aplinka ir toliau yra didžiausias iššūkis investuojant Lietuvos banko finansinį turtą.

„Valdome apie 4,5 mlrd. Eur vertės visai Lietuvai priklausančio finansinio turto, todėl itin atsakingai parenkame ir paskirstome investicijas, kad, net ir smarkiai svyruojant kainoms finansų rinkose, išsaugotume šio turto vertę ir uždirbtume grąžą vidutiniu laikotarpiu“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas.

Šiemet sausio–gegužės mėn. finansinio turto rezultatas – beveik 90 mln. Eur grąžos, nors tuo metu kainų svyravimai pasaulio finansų rinkose dėl koronaviruso pandemijos kilusio sąmyšio buvo itin dideli. Tokį rezultatą pasiekti padėjo pažangus investicijų paskirstymo metodas – rizikos paritetas, kurį Lietuvos bankas pradėjo taikyti 2017 m. pabaigoje ir buvo vienas iš pirmųjų tą darančių pasaulio centrinių bankų. Rizikos paritetas leidžia maksimaliai išskaidyti investavimo riziką – ji lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui. Tai ne tik sumažina trumpojo laikotarpio sukrėtimų poveikį investavimo rezultatui, bet ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais, nes sudaro galimybių įtraukti pajamingesnes ir rizikingesnes investicijas.

Lietuvos bankas investicijų valdymo veiklos rezultatus vertina trejų metų laikotarpiu. Toks rezultatų vertinimo terminas leidžia siekti didesnės tikėtinos grąžos vidutiniu laikotarpiu, prisiimant ne didesnius nei rizikos biudžetas nuostolius per vienus metus riziką. Investicinio portfelio rizikos biudžetas – tai galimi didžiausi nuostoliai per vienus metus su 95 proc. tikimybe, t. y. ne dažniau nei kartą per 20 metų.

Sudėtingoje neigiamų palūkanų aplinkoje, kai už įsigytus itin saugius vertybinius popierius tenka primokėti, Lietuvos bankas nuolat peržiūri investavimo priemonių spektrą, taiko pažangiausius investicijų valdymo modelius ir ieško galimybių vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais uždirbti didesnę grąžą. Pernai pradėta investuoti į JAV agentūrų būsto paskolomis užtikrintas obligacijas, o šiemet padidintos investicijos į Kinijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados skolos vertybinius popierius, taip pat daugiau investuota į pasaulio akcijas. Svarstoma ir toliau didinti nuo valiutos kurso neapdraustų investicijų dydį, taip pat nagrinėjamos galimos investicijos į užsienio šalių nekilnojamojo turto fondus.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2019 m. sudarė 4,5 mlrd. Eur. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2019 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,73 mln. Eur. Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.

Iš finansinio turto valdymo uždirbtas pelnas leidžia Lietuvos bankui padengti savo veiklos išlaidas ir prisidėti prie valstybės išlaidų finansavimo – kasmet dalis viso Lietuvos banko pelno pervedama į biudžetą. Šiemet į valstybės biudžetą Lietuvos bankas pervedė 13,8 mln. Eur. Siekiama, kad ši įmoka nuosekliai didėtų, kartu užtikrinant, kad būtų suformuoti visi atidėjiniai rizikoms padengti ir sukauptas atsargos kapitalas nenumatytiems nuostoliams.

Tomo Garbaravičiaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjo, ir Jono Kanapecko, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktoriaus, nuotolinės spaudos konferencijos PRISTATYMAS. (826.5 KB )

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas