2024-06-28
Lietuvos bankas sėkmingai mažina su klimato kaita susijusias rizikas – jo valdomas finansinis turtas „žalėja“
Lietuvos bankas šiandien paskelbė 2023 metų Su klimatu susijusios informacijos apie Lietuvos banko ne pinigų politikos portfelius ataskaitą. Joje pateikiama informacija, kaip Lietuvos bankas prisideda prie Europos Sąjungos (ES) keliamų neutralaus poveikio klimatui tikslų ir perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos.
Lietuvos bankas siekia, kad su pinigų politika nesusijęs Lietuvos banko finansinis turtas ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralus klimatui. Be to, Lietuvos bankas yra nusistatęs ir du tarpinius su klimato kaita susijusius tikslus investuojant į akcijas. Siekiama, kad iki 2025 m. investicijų į akcijas vidutinis svertinis anglies dvideginio intensyvumas (angl. Weighted Average Carbon Intensity, WACI) būtų 30 proc. mažesnis, palyginti tiek su 2020 m., tiek su rinkos (išsivysčiusių šalių akcijų indekso) vidutiniu svertiniu anglies dvideginio intensyvumu.
„Lietuvos banko investicijų į akcijas WACI rodiklis nuo 2020 m. jau yra sumažėjęs 48 proc., o palyginti su rinka (išsivysčiusių rinkų akcijų lyginamuoju indeksu), jis geresnis 21 proc. Investuodamas į akcijas, Lietuvos bankas siekia pagerinti su klimatu susijusias investicijų savybes: pavyzdžiui, sumažinant su naftos ir anglies verslu susijusią riziką ir iš esmės nekeičiant šių investicijų finansinės rizikos ir grąžos savybių“, – sako Lietuvos banko valdybos narė Jurgita Šaučiūnienė.
Jos teigimu, aiškią investicijų į viešąjį sektorių dekarbonizacijos trajektoriją daugiausia lėmė sumažėjusios investicijos į daug anglies dvideginio išmetančių šalių vyriausybių obligacijas.
Paryžiaus susitarimu ES šalys siekia, kad iki 2050 m. ES taptų neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Be to, iki 2030 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ES įsipareigojo išmetamų ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc.
Siekiant šių ilgalaikių tikslų, Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikoje numatoma, kad, investuojant užsienio atsargas, būtų siekiama mažinti su klimato kaita susijusias rizikas, kai tai neprieštarauja pagrindiniams investicijų saugumo, likvidumo ir grąžos principams.
Įgyvendindamas tarpinius su klimato kaita susijusius investavimo tikslus, Lietuvos bankas sieks didinti žaliąsias investicijas į tas turto klases, kuriose tokios investicijos yra įmanomos.
Lietuvos bankas ir Eurosistema yra pasiryžę prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas: valdyti su klimatu susijusias rizikas, padėti sklandžiai pereiti prie anglies dvideginio neišskiriančios ekonomikos ir mažinti poveikį aplinkai.
Paskelbta ataskaita sudaryta pagal Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) rekomendacijas, apimančias keturias temas – valdyseną, strategiją, rizikos valdymą bei rodiklius ir tikslus. Naudojami trys pagrindiniai rodikliai: vidutinis svertinis anglies dvideginio intensyvumas, bendras išmetamo anglies dvideginio kiekis ir anglies pėdsakas. Lietuvos bankas, Europos Centrinis Bankas ir kiti Eurosistemos centriniai bankai su klimato kaita susijusias ataskaitas skelbs kartą per metus. Su ataskaita galite susipažinti čia.