Lietuvos bankas
2020-09-30
  • AdobeStock_163170971.jpeg
     
11

Lietuvos banko vertinimu, kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu efektyviai padėtų stiprinti Europos Sąjungos (ES) lygiu suvienodintos taisyklės bei reikalavimai, jie išlygintų esamus netolygumus ir užtikrintų bendro požiūrio principą. Tokią nuomonę Lietuvos bankas išsakė atsiliepdamas į Europos Komisijos (EK) viešąją konsultaciją dėl šios srities teisinio reglamentavimo visoje ES. 

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimams nuolat griežtėjant, o bendroje rinkoje finansinėms paslaugoms judant be sienų, visiems reikia daugiau aiškumo ir konkretumo. Tai padėtų tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse veikiantiems finansų rinkų dalyviams plėsti savo veiklą bendrojoje rinkoje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. 

Šių metų gegužės 7 d. EK priėmė Visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planą ir paskelbė viešąją konsultaciją. Šiame veiksmų plane numatytos šešios pagrindinės kryptys, tarp jų – ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių suderinimas, taip pat bendros ES priežiūros struktūros (mechanizmo) sukūrimas. 

Lietuvos banko vertinimu, bendros taisyklės, ypač tokiose srityse kaip kliento pažinimo reikalavimai, suteiktų daugiau aiškumo ir finansų rinkos dalyviams, ir priežiūros institucijoms. Šiuo metu taisyklės, reikalavimai rinkos dalyviams, priežiūros praktika skirtingose ES šalyse gali skirtis, o tai sukelia nemažai klausimų dėl jų traktavimo ir vienodo taikymo. Tad šį klausimą padėtų spręsti bendras reguliavimas, galimai reglamentų forma.

Vertindamas siūlymą dėl bendro priežiūros struktūros (mechanizmo), Lietuvos bankas laikosi „žingsnis po žingsnio“ požiūrio. Pirmiausia reikėtų sutarti dėl konkrečių priežiūros taisyklių suvienodinimo, šį sutarimą visiškai įgyvendinti ir tik tada spręsti dėl bendros priežiūros struktūros (mechanizmo) sukūrimo ir jos apimties. 

Prieš priimant konkrečius sprendimus, visų pirma svarbu sutarti, kokiems subjektams būtų taikoma bendro ES lygio priežiūra, ir tik tada ieškoti tinkamo institucinio sprendimo. Lietuvos bankas mano, kad artimiausioje perspektyvoje tikslingiausia susitelkti į finansų įstaigų priežiūrą, o žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, bendra priežiūra (įvertinus poreikį ir grėsmes) galėtų apimti ir ne finansų sektorių.

Be to, derėtų maksimaliai panaudoti dabartinių ES lygio priežiūros institucijų potencialą. Svarbu užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu būtų kuriama nauja institucija, ji nedubliuotų nacionalinių priežiūros institucijų darbo, nesukurtų joms neproporcingų administracinių sąnaudų ir numatytų tinkamą balansą tarp nacionalinio ir Europos lygio atsakomybių. Pavyzdžiui, nacionalinės priežiūros institucijos geriausiai išmano savo šalies specifiką (kalba, rizikos lygis šalyje, operatyvumas ir pan.), todėl joms turėtų būti palikta tam tikra sprendimų priėmimo teisė.

Ši tema kartu su kitomis su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susijusiomis aktualiomis temomis bus aptariama jau spalio 1 d. vyksiančioje tarptautinėje virtualioje konferencijoje „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija: nuo iššūkių iki galimybių“, ją galėsite stebėti pagal šią nuorodą