2023-12-01
Lietuvos bankas: kilus sunkumų dėl įmokų grąžinimo reikia ieškoti konstruktyvių sprendimų
Gyventojams aktyviai skolinantis vartojimo reikmėms, Lietuvos bankas apklausė šios finansinės paslaugos teikėjus apie atvejus, kai vartojimo kredito sutartys nutraukiamos dėl klientų nevykdomų įsipareigojimų. Įvertinęs apklausos rezultatus, centrinis bankas skelbia gerosios ir netinkamos praktikos pavyzdžių ir teikia rekomendacijas.
„Vartojimo kredito portfelis pastaraisiais metais sparčiai didėja. Mes atidžiai stebime, kad šios paskolos būtų teikiamos tinkamai įvertinus gyventojų galimybes, o tuo atveju, kai tenka jas nutraukti, – kokios priežastys tą lemia ir kokią praktiką taiko vartojimo kredito davėjai. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir ji turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai visi kiti būdai rasti kompromisą yra išnaudoti“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Apklausoje dalyvavo du bankai ir aštuoni kiti vartojimo kredito davėjai. 2022 m. jie nutraukė daugiau nei 9 tūkst. vartojimo kredito sutarčių – tai vidutiniškai 8 proc. naujų sutarčių. Vidutinė nutraukto vartojimo kredito suma buvo apie 2 380 Eur. Pagal gyvenamąją vietą beveik 40 proc. nutrauktų sutarčių teko didmiesčių, 35 proc. – miestų ir 25 proc. kaimų gyventojams. Pagal amžių daugiausia sutarčių nutraukta su klientais, kuriems buvo nuo 30 iki 49 m. (47 %) ir nuo 18 iki 29 m. (43 %).
Absoliuti dauguma respondentų nurodė, kad dažniausiai vartojimo kredito sutartys yra nutraukiamos, kai gavėjas nebendradarbiauja su finansų įstaiga, nereaguoja į iš jo gaunamą informaciją apie pradelstus mokėjimus. Pasitaikė atvejų, kai vartotojai atsisako pateikti reikalingus dokumentus, nesutinka su pateiktais pasiūlymais dėl tolesnio sutarties vykdymo ir toliau nevykdo sutartinių įsipareigojimų.
Tuo atveju, jeigu gyventojai susiduria su sunkumais grąžinti kreditą, Lietuvos bankas rekomenduoja aktyviai bendradarbiauti su vartojimo kredito davėjais ir kartu ieškoti sprendimų dėl kredito grąžinimo: atidėti įmokų mokėjimą, pailginti kredito grąžinimo terminą, taip sumažinant mėnesio įmokų dydį, ir pan.
Savo ruožtu vartojimo kredito davėjams, negavus įmokos pagal grafiką, Lietuvos bankas rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į laiku nesumokėjusį klientą. Trys respondentai nurodė, kad aktyvių veiksmų informuoti klientus apie pradelstus mokėjimus imasi jau pirmą vėlavimo mokėti dieną. Pavyzdžiui, klientui skambinama automatine skambinimo sistema arba siunčiama SMS ar el. laiškas, kurio tikslas – priminti apie nesumokėtą įmoką ir informuoti apie galimybę pratęsti įmokos mokėjimą. Kiti vartojimo kredito davėjai veiksmų paprastai imasi pirmą savaitę, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie į klientus kreipiasi po mėnesio nuo negautos įmokos.
Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį, kad vartojimo kredito gavėjai turi būti tinkamai informuojami. Gerąja praktika laikytina, kai rašytiniame pranešime klientui nurodoma ne tik tai, kad jis yra pradelsęs mokėjimą, ir paraginama vykdyti įsipareigojimus arba susisiekti su vartojimo kredito davėju, bet ir kokią dalį sudaro negrąžinta bendra vartojimo kredito suma, sutarties sudarymo ir kiti mokesčiai, nesumokėtos palūkanos ir apskaičiuotos netesybos (jeigu jos yra taikomos).
Visas Lietuvos banko rekomendacijas vartojimo kredito davėjams ir vartotojams rasite čia