Lietuvos bankas
2017-09-02
  • Jokubas_Markevicius.jpg
     
11

Europos bankus kamuoja blogų (neveiksnių) paskolų sindromas, stabdantis ekonomikos raidą. Pastaraisiais metais negrąžinamų paskolų lygis Europos bankuose pasiekė pavojingai aukštas ribas, ypač Pietų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Kipre kone pusė visų bankų paskolų yra neveiksnios, Portugalijoje jų – penktadalis, Italijoje – 15 proc. Normalus blogų paskolų lygis neturėtų viršyti 5 proc., tačiau net trečdalyje Europos šalių jis didesnis nei 10 proc., o bendra tokių paskolų suma viršijo 1 trilijoną eurų. Dėl to prastėja ne tik tų šalių bankų atsparumas, bet ir galimybės skolinti, todėl į regiono ekonomiką įteka mažiau pinigų. Į ES iškeliauja apie du trečdaliai Lietuvos eksporto, tad esant trikdžių ES, mažiau nuperkama ir Lietuvos įmonių produkcijos, o mūsų ūkio potencialas nėra išnaudojamas. Dėl regiono ekonomikos augimo ir atsigaunančio skolinimo daugėja optimizmo, tačiau norint atsistoti ant tvirtų augimo bėgių daugeliui valstybių dar reikia išspręsti blogų paskolų problemą.

Komentuoja Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Europos bankus kamuoja blogų (neveiksnių) paskolų sindromas, stabdantis ekonomikos raidą. Pastaraisiais metais negrąžinamų paskolų lygis Europos bankuose pasiekė pavojingai aukštas ribas, ypač Pietų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Kipre kone pusė visų bankų paskolų yra neveiksnios, Portugalijoje jų – penktadalis, Italijoje – 15 proc. Normalus blogų paskolų lygis neturėtų viršyti 5 proc., tačiau net trečdalyje Europos šalių jis didesnis nei 10 proc., o bendra tokių paskolų suma viršijo 1 trilijoną eurų. Dėl to prastėja ne tik tų šalių bankų atsparumas, bet ir galimybės skolinti, todėl į regiono ekonomiką įteka mažiau pinigų. Į ES iškeliauja apie du trečdaliai Lietuvos eksporto, tad esant trikdžių ES, mažiau nuperkama ir Lietuvos įmonių produkcijos, o mūsų ūkio potencialas nėra išnaudojamas. Dėl regiono ekonomikos augimo ir atsigaunančio skolinimo daugėja optimizmo, tačiau norint atsistoti ant tvirtų augimo bėgių daugeliui valstybių dar reikia išspręsti blogų paskolų problemą.

Pagrindinės neveiksnių paskolų prieaugio priežastys: ekonomikos nuosmukis, neatsakinga skolinimo politika ir klampios išieškojimo procedūros. Europos šalys reikšmingai nukentėjo nuo 2011–2012 m. vykusios euro zonos vyriausybių skolų krizės, po kurios ėmė augti nedarbo lygis, sutriko įmonių pinigų srautai, todėl paskolas grąžinti tapo vis sunkiau. Tiesa, prie neveiksnių paskolų gausėjimo svariai prisidėjo ir iki tol neatsakingai bankų vykdyta kreditavimo politika – siekdami maksimizuoti pelną trumpuoju laikotarpiu, bankai kreditavo pernelyg rizikingus skolininkus. Šiuo metu neveiksnių paskolų mažėjimą stabdo ilgi ir neefektyvūs kai kurių ES šalių teisiniai procesai bei didelė teismų apkrova. Dažnai skolininko turto išieškojimo ar bankroto procesai tęsiasi kelerius metus, todėl neveiksnių paskolų problema tampa įsisenėjusi.

Užsitęsusi ir nesprendžiama neveiksnių paskolų gausos problema verčia bankus „zombiais“. Pagal bankų veiklą reguliuojančius teisės aktus, paskolai tapus neveiksnia, bankai privalo prisiimti nuostolius dėl prarastos vertės. Tiesa, nenorėdami ar finansiškai nepajėgdami pripažinti nuostolių, kai kurie bankai linkę blogas paskolas pervertinti, argumentuodami, kad skolintą sumą atgaus ilguoju laikotarpiu, t. y. pasibaigus teisiniams procesams ar pakilus perimtų užstatų vertei. Deja, tokios bankų prielaidos dažnai būna neteisingos – ilgai laukdami jie tiesiog atideda nuostolių pripažinimą ir tampa „zombiais“ – t. y. užsiima ne naujų paskolų teikimu, o blogųjų administravimu. Naujų paskolų teikimą ima riboti ir nuosavo kapitalo trūkumas, nes daugiau kapitalo bankai priversti atidėti blogų paskolų galimiems nuostoliams padengti.

Blogos paskolos palaužia ir didesnius Europos bankus. Tai, kad ilgainiui neveiksnių paskolų našta gali tapti bankams nepakeliama, parodė 2017 m. vasarą vykę Europos bankų bankrotai. Birželio pradžioje nemokiu tapo penktas pagal dydį Ispanijos bankas Popular, turėjęs neveiksnių paskolų už beveik 40 mlrd. eurų. Po kelių savaičių padėtis pasikartojo nemokiais pripažinus du blogų paskolų prisirinkusius Italijos bankus: Banca Populare di Vicenza ir Veneto banca. Tiesa, probleminiai bankai buvo pertvarkyti. Per savaitgalį banko Popular nuostoliai buvo priskirti akcininkams, o geros bankų paskolos, indėliai bei darbuotojai perleisti kitam Ispanijos bankui Santander. Panašiai įvyko ir su minėtais Italijos bankais – gerąjį verslą perėmė bankas Intesa, o blogų paskolų nuostolius prisiėmė nemokių bankų akcininkai bei Italijos vyriausybė. Šie įvykiai krizių nesukėlė, bet stambesnių bankų pertvarkymas gali būti sudėtingesnis ir paveikti didesnę finansų sistemos dalį.

Lietuvos bankai blogas paskolas išsivalė, o ir skolinimas vėl auga. Lietuvoje 2010 m. net penktadalis visų paskolų buvo tapusios neveiksnios, todėl bankai buvo priversti prisukti skolinimo kranelį – jų paskolų portfelis 2008–2015 m. mažėjo 17 proc. Vis dėlto blogų paskolų lygis jau nukrito iki 3,8 proc., o kreditavimas vėl tampa prieinamas. Tokį apsivalymą lėmė gerėjusi skolininkų finansinė būklė, augusi užstatų vertė ir pačių bankų atlikti nurašymai. Didiesiems bankams nurašyti blogas paskolas padėjo pinigų injekcijos iš Skandinavijos bankų. Be to, šie patronuojantieji bankai steigė valdymo įmones, o jos iš savo patronuojamųjų bankų Lietuvoje pirko perimtą užstatą aukštesne nei rinkos kaina ir taip leido bankams išvengti didesnių nuostolių. Vis dėlto apsivalymo spartą ribojo neefektyvi šalies išieškojimo ir bankroto procedūrų sistema.

Jei bankai patys neišsikuops, šluotos imsis Europos institucijos. Tvarkyti neveiksnių paskolų portfelius euro zonos bankus skatina Europos Centrinis Bankas savo paskelbtose gairėse. Pokyčių laukiama ir iš Europos Tarybos, rengiančios priemones, skirtas spręsti šias struktūrines neveiksnių paskolų nemažėjimo problemas: 1) didelės teismų apkrovos ir ilgi išieškojimo procesai; 2) nepakankamos bankų priežiūros institucijų galios priversti bankus greičiau nurašyti neveiksnias paskolas; 3) neefektyviai veikiantys bankai, kurie turėtų būti restruktūrizuojami; 4) neišplėtota antrinė paskolų rinka, kurioje bankai galėtų blogas paskolas parduoti. Tikimasi, kad išvardytoms problemoms spręsti skirtos iniciatyvos ES mastu bus pradėtos įgyvendinti jau artimiausiu metu. Struktūriniai pokyčiai padės apsivalyti nuo bankų-zombių, didins ES ir Lietuvos ūkio aktyvumą, o finansų sistema Europoje taps stabilesnė ir patikimesnė.

Neveiksnių paskolų dalis, palyginti su visomis paskolomis Europos šalių bankų sektoriuose 2017 m. pradžioje.