2024-06-05
Energiškai efektyvaus būsto dalis bankų paskolų portfelyje didėja, tačiau regionuose tebėra nedidelė
Energiškai efektyviu būstu užtikrintų namų ūkių būsto paskolų dalis 2023 m. pabaigoje sudarė trečdalį būsto paskolų portfelio – triskart daugiau nei 2020 m. Tą rodo Lietuvos banko atlikta būsto energinio efektyvumo analizė, skelbiama naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
„Aukštos energinės klasės nekilnojamojo turto dalies bendrame bankų būsto paskolų portfelyje augimą lėmė aktyvus naujos statybos būstų įsigijimo kreditavimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Būtent šiose savivaldybėse būsto kredito portfeliai užtikrinti vėliausiai pastatytais gyvenamaisiais pastatais“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
„Vis dėlto dėl vangios naujos statybos ar renovuoto būsto pasiūlos regionuose du trečdaliai bankų suteiktų būsto paskolų šalyje vis dar yra užtikrintos energiškai neefektyviu būstu“, – nurodo J. Markevičius.
Energiškai efektyvus būstas turi teigiamos įtakos šalies finansiniam stabilumui – tiek dėl to, kad gyventojai patiria mažesnes energijos sąskaitų išlaidas, tiek dėl to, kad toks būstas ateityje, tikėtina, bus likvidesnis – jo kainos sukrėtimo atveju, tikėtina, svyruos mažiau.
„Bankams energiškai efektyvus būstas, tikėtina, yra patrauklesnis. Tai rodo ir atvejai, kai bankai pasiūlo palankesnes paskolų sąlygas vadinamajam žaliajam būstui įsigyti. Ilgainiui takoskyra tarp paskolų sąlygų gali didėti – energiškai neefektyviam būstui, pavyzdžiui, butui nerenovuotame daugiabutyje, paskolų sąlygos gali būti vis prastesnės“, – teigia J. Markevičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties svarbu spartinti renovacijos procesus, užtikrinant, kad visuose Lietuvos regionuose energiškai efektyvaus būsto įsigyti būtų pakankamai, juolab kad taip būtų galima spręsti ir kokybiško būsto įperkamumo problemą.
Lietuvos banko duomenimis, regioninių savivaldybių būsto paskolų, užtikrintų energiškai efektyviu būstu (A, A+, A++ klasės), dalis vis dar nesiekia 15 procentų.
Aukščiausios energinės klasės būstu garantuotų būsto paskolų portfelio dalis per praėjusius metus padidėjo 4,9 proc. punkto – iki 29,5 procento. Didžiausia paskolų portfelio su energiškai efektyviu užstatu dalis 2023-iųjų pabaigoje buvo Kauno apskrityje – 34,3 proc., Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse ji sudarė atitinkamai 31,4 ir 26,4 procento.
B–C energinės klasės būstui tenkanti portfelio dalis pernai smuko 1,6 proc. punkto – iki 15 procentų. Šiai nekilnojamojo turto grupei priklauso ir renovuotas būstas – iki 2014 m. minimali energinė klasė, kurią turėjo atitikti modernizuotas pastatas, buvo C, o nuo 2014 m. – B.
Nedidelė B–C energinės klasės nekilnojamojo turto portfelio dalis rodo, kad, nepaisant pastaraisiais metais regionuose gana sparčiai vykusios daugiabučių renovacijos, ji prie būsto paskolų užstatų energinio efektyvinimo prisidėjo kur kas mažiau nei nauja statyba.
Daugiau kaip pusė paskolų, užtikrintų bankams įkeistu būstu (55,5 % viso portfelio), praėjusių metų pabaigoje buvo užtikrintos žemiausios D–G energinės klasės būstu. Ši dalis per metus sumažėjo 3,2 proc. punkto.
Didesnė ir lankstesnė kokybiško būsto pasiūla yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų būsto įperkamumą Lietuvoje. Tam svarbu siekti valdžios institucijų sutarimo dėl bendros koordinuotos būsto politikos strategijos šalies mastu, nustatant esminius jos tikslus ir ilgalaikes gaires.
Apskritai namų ūkių būsto paskolų portfelis yra istoriškai geros kredito kokybės (neveiksnių paskolų dalis tebėra mažesnė nei 1 %) ir tebėra atsparus galimiems makroekonominiams sukrėtimams, prie to prisideda atsakingojo skolinimosi nuostatai, ribojantys netvarų įsiskolinimą.
Labiausiai pažeidžiamos yra apgyvendinimo ir maitinimo, o atspariausios – informacijos, ryšių ir finansinės veiklos sektoriuose dirbančių namų ūkių būsto paskolos.
Apgyvendinimo ir maitinimo srityje dirbančių gyventojų būsto paskolų tapimo neveiksniomis tikimybės mediana nepalankaus scenarijaus atveju būtų aukščiausia (apie 40 % didesnė nei viso portfelio). Tai iš dalies lemia vidutiniškai vieni žemiausių atlyginimų, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, bei spartesnė darbuotojų kaita. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad šio sektoriaus skolininkų būsto paskolos sudaro vos 2 proc. viso namų ūkių būsto paskolų portfelio.
Gyvenamojo būsto energinio efektyvumo analizė atlikta naudojant NT fondo (Registrų centro), Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registro duomenis ir Paskolų rizikos duomenų bazės duomenis. Vis dėlto daugiau kaip pusė už būsto paskolas įkeisto NT neturėjo informacijos apie energinę klasę, todėl, siekiant geriau įvertinti būsto paskolų užstatų energinį efektyvumą, nenurodytos energinio naudingumo reikšmės buvo įvertintos statistiniais metodais, pasinaudojant įkeisto būsto charakteristikos informacija (pamatų tipas, sienų tipas, šildymo tipas, dujų naudojimas, statybų metai, renovacijos būsena ir panašiai).
Finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Jos paskirtis – įvertinti galimas rizikas Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti galimybes jas atremti.