Lietuvos bankas
2023-12-29
11

FinTech sektoriaus elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo (MĮ) įstaigų licencinės veiklos pajamos per šių metų trečiąjį ketvirtį padidėjo, o mokėjimo operacijų suma sumažėjo. 70 proc. sektoriaus pajamų uždirbo dešimt įmonių.  Pastebima, kad įstaigos vis daugiau klientų lėšas investuoja į vertybinius popierius, o tai kelia papildomų rinkos ir likvidumo rizikų.

„Mokėjimo paslaugomis FinTech įstaigos sėkmingai konkuruoja su kitais sektoriais, jų pajamos auga. Toliau palaikome aktyvų dialogą su rinka, ėmėme teikti nuolatines konsultacijas veiklą pradėjusiems  rinkos dalyviams. Siekiant sektoriaus brandos dar pasigendame dėmesingumo valdysenos, vidaus kontrolės ir rizikų valdymo srityse. Nors įstaigoms kyla iššūkių atitikti nuosavo kapitalo reikalavimus, jos noriai prisiima papildomų rizikų vis daugiau klientų lėšų investuodamos į vertybinius popierius. Šias rizikas būtina valdyti“, – sako Lietuvos banko Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.

2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje minėtame sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). Šio laikotarpio pabaigoje jų veiklos pajamos sudarė 353 mln. Eur ir buvo daugiau kaip penktadaliu didesnės palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (289 mln. Eur). Dešimties didžiausių EPĮ ir MĮ pajamos sudarė 239 mln. Eur, arba apie 70 proc. visos rinkos licencinių pajamų. Net 65 įstaigų (daugiau kaip pusė sektoriaus įstaigų) pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 5 mln. Eur.

Mokėjimo operacijų suma 2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sumažėjo 6,2 proc. – nuo 110 iki 103 mlrd. Eur. Beveik 70 proc. viso sektoriaus apyvartos – daugiau kaip 71 mlrd. Eur pagal mokėjimo operacijų sumą generavo dešimt didžiausių EPĮ ir MĮ (beveik dešimtadalio rinkos įstaigų). 29 EPĮ ir MĮ (beveik ketvirtadalis sektoriaus įstaigų) apyvarta nesiekė 50 mln. Eur.

2023 m. trečiąjį ketvirtį nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklio nevykdė 2 įstaigos, dar 10 įstaigų rodikliai buvo tik šiek tiek didesni nei leistina minimali riba. Lietuvos bankas primena, kad nuosavo kapitalo reikalavimų privaloma laikytis nuolat, rekomenduoja suformuoti saugią, minimalius reikalavimus viršijančią, atsargą.

Per šiuos metus Lietuvos bankas išdavė 3 naujas licencijas, 1 ribotą licenciją pakeitė į neribotos veiklos, o 1 įstaigos licenciją išplėtė. 10 licencijų buvo panaikinta – pačių įstaigų prašymu ar kaip poveikio priemonė už itin reikšmingus teisės aktų pažeidimus. 

2023 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos bankas, vertindamas, kaip EPĮ ir MĮ valdo pinigų plovimo, sukčiavimo riziką, kaip laikosi nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolę, atliko 1 individualų patikrinimą, 1 giluminę analizę, pritaikė 6 poveikio priemones, surengė 25 tikslinius susitikimus su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 27 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.

Pagal klientų lėšų apsaugos reikalavimus, EPĮ ir MĮ privalo šias lėšas laikyti atskirose sąskaitose, atidarytose centriniuose bankuose, Europos Sąjungos (ES) šalių kredito įstaigose (komerciniuose bankuose ar kredito unijose) arba investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą (pavyzdžiui, trumpos trukmės vyriausybės skolos vertybinius popierius). Dėl padidėjusių palūkanų normų, apžvelgiamuoju laikotarpiu, palyginti su praėjusiais metais, įvyko reikšmingas pokytis – klientų lėšų dalis, laikoma centriniuose bankuose, per metus sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu (nuo 1,35 mlrd. iki 722 mln. Eur), ES kredito įstaigų einamosiose sąskaitose laikomi indėliai – padidėjo 4 proc. (nuo 429 iki 452 mln. Eur), o investicijos į saugų ar likvidųjį turtą išaugo beveik tris kartus (nuo 232 iki 609 mln. Eur). Lietuvos bankas įspėja – nors pastarasis būdas dėl padidėjusių palūkanų normų (ir, atitinkamai, vertybinių popierių pajamingumo) gali didinti įstaigų pajamas, tai kelia ir papildomas rinkos bei likvidumo rizikas. Jei, pavyzdžiui, vertybinių popierių vertė sumažėtų, o poreikis grąžinti klientų lėšas – padidėtų, įstaigos turėtų padengti susidariusį vertės skirtumą savo kapitalu ir galėtų susidurti su likvidumo iššūkiais.

Siekdamas didinti sektoriaus brandą, Lietuvos bankas pradėjo rengti susitikimus su neseniai veiklą pradėjusiais rinkos dalyviais. Jų tikslas – aptarti per pirmuosius 6 mėnesius nuo licencijos suteikimo patiriamus iššūkius, tolesnės veiklos planus. Spalį visoms EPĮ ir MĮ surengtas konsultacinis renginys, kurio metu buvo apžvelgtos rizikos ribojimo aktualijos: kaip tinkamai organizuoti įstaigų valdyseną ir perduoti kontrolės funkcijas trečiosioms šalims, veiklos per tarpininkus / el. pinigų platintojus aspektai, fiktyvių bendrovių (angl. empty shell) faktorius. Skatindamas stiprinti sektoriaus valdyseną, Lietuvos bankas EPĮ ir MĮ vadovams išsiuntė Lūkesčių raštą, kuriuo atkreipė dėmesį į gerosios EPĮ ir MĮ valdysenos praktikos principus ir jų svarbą įstaigų veikloje bei priminė, kad tikslių ir teisingų duomenų teikimas Lietuvos bankui yra vadovo atsakomybė.

Informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų metinius ir ketvirčių pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius rasite čia.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalgaElektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius: pajamos augo penktadaliu, didėjo įstaigų prisiimamos rinkos ir likvidumo rizikos