Lietuvos bankas
2020-09-28
  • AdobeStock_332349352_1.jpg
     
11

Lietuvos ekonomika kol kas nuo pandemijos nukentėjo mažiau nei dauguma šalių dėl santykinai mažai išplitusio viruso, sąlyginai mažesnio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos nuosmukio, palankios pramonės struktūros, greitai atsigavusio vartojimo ir įgyvendintų skatinimo priemonių. Tai leidžia gerinti šių metų ekonomikos prognozes ir nuo skubaus ekonomikos gelbėjimo dėmesį sutelkti į tikslingą ir pamatuotą viešųjų finansų naudojimą bei pasirengimą naujo ES paramos paketo įdarbinimui.

„Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas – jau pasiekė arba beveik pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir didžioji dalis ekonomikos jau gali funkcionuoti normaliai. Šį trapų atokvėpį galime ir turime panaudoti taip, kad valstybės skiriamas lėšas ir numatytą ES paramos paketą pandemijos poveikiui švelninti paskirstytume tikslingai planuodami ilgalaikes investicijas ekonomikai transformuoti ir įsisenėjusioms problemoms spręsti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, visa tai turi būti daroma turint aiškią strategiją, kaip bus suvaldyta sparčiai didėjanti valstybės skola.

Geresnei, nei tikėtasi, ekonomikos raidai pandemijos sukelto šoko metu įtakos turėjo santykinai mažesnis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos nuosmukis, dėl mažesnio viruso paplitimo netaikyti veiklos ribojimai apdirbamajai gamybai, palyginti nedaug paveikta darbo rinka ir greitai atsigavęs gyventojų vartojimas, mažesnė priklausomybė nuo turizmo sektoriaus. Ekonomiką taip pat skatino papildomos viešųjų finansų, pinigų politikos ir reguliavimo priemonės.

Tiek anksčiau skelbti BVP, tiek naujausi skelbiami ekonominiai rodikliai leidžia pagerinti šių metų prognozes. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, pagrindinio scenarijaus atveju ekonomika šiemet trauksis 2 proc. Prognozuojant mažesnį nei anksčiau 2020 m. ekonomikos nuosmukį, ir numatomas 2021 m. atsitiesimas bus nuosaikesnis – BVP kitąmet turėtų augti 3,1 proc.

Vis dėlto neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino ir atšiaurųjį scenarijų: 2020 m. BVP susitraukia 2,4 proc., o kitąmet neauga, ir palankųjį scenarijų – atitinkamai –0,2 ir +5 proc.

Nors darbo rinkos padėtis yra palyginti gera, ją irgi paveikė pandemija. Jau nuo birželio mėn. dirbančiųjų skaičius ėmė augti, tačiau jų vis dar reikšmingai mažiau nei prieš metus. Darbo užmokestis, nors ir toliau kilo, tačiau gerokai lėčiau nei anksčiau. Didelį nedarbo lygį lėmė ne tik ekonominė raida, bet ir valdžios sprendimai – registruotas nedarbas birželio mėn. jau buvo stabilizavęsis, tačiau jį didėti paskatino pradėta mokėti darbo paieškos išmoka. Prognozuojama, kad pagrindinio scenarijaus atveju šiemet nedarbo lygis sieks 8,8, vidutinis darbo užmokestis kils 6,8 proc.

Infliacija šiuo metu yra ir artimiausiu metu bus nedidelė: pagal pagrindinį scenarijų kainos šiemet kils 1, o kitąmet – 1,2 proc. Didelę dalį infliacijos lemia vis dar brangstančios paslaugos, nors jų kainos kyla lėčiau.

Ekonomikai geriau, nei tikėtasi, atlaikius pandemijos sukeltą šoką, vis svarbesnis tampa biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymas. Šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. p., artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.

Dėl šios priežasties itin svarbu racionaliai, apgalvotai, tikslingai ir pamatuotai leisti viešąsias lėšas tiek trumpalaikiam ekonomikos skatinimui, tiek ilgesnio laikotarpio investicijoms, tokioms kaip 6,3 mlrd. Eur Ateities ekonomikos DNR planui.

„Gaisrų gesinimui“ atslūgus, ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Vienkartinės „pravalgomos“ išmokos gali būti reikalingos kritiniu metu, tačiau šios priemonės negali tapti ilgalaikės, nes nepadeda spręsti įsisenėjusių problemų, tokių kaip mažas darbo našumo augimas, visuomenės senėjimas ar regioninė atskirtis. Žmogiškasis kapitalas, t. y. išsilavinę ir tinkamų įgūdžių turintys žmonės, yra esminis veiksnys transformuoti ekonomiką, duosiantis didžiausią grąžą ilguoju laikotarpiu. Tačiau būtent šiai krypčiai tenka mažiausia Ateities ekonomikos DNR plane numatomo finansavimo dalis – 757 mln. Eur, t. y. beveik tris kartus mažiau nei investicijoms į infrastruktūrą, kuriai numatyta skirti 2 mlrd. Eur. Į skaitmeninės ekonomikos plėtrą numatoma investuoti 1,4 mlrd., į inovacijas – beveik 1 mlrd. ir į prieš klimato kaitą nukreiptas priemones bei energetiką – 927 mln. Eur.

Ne ką mažiau svarbu pasirengti ir tinkamai įdarbinti ateinančias naujas ES paramos lėšas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. Eur dotacijų, taip pat prireikus šalis galėtų pasiskolinti iki 3 mlrd. Eur. Kad šios progos nepraleistume, Lietuva turėtų parengti ambicingą reformų planą ir užtikrinti, jog lėšos būtų nukreipiamos į produktyvias sritis, siekiant kurti tvarią ir konkurencingą šalies ekonomiką.

Naujausia Lietuvos ekonomikos apžvalga ir makroekonominės prognozės skelbiamos Lietuvos banko interneto svetainėje.

V. Vasiliausko spaudos konferencijos PRISTATYMAS.  (1.8 MB )