Lietuvos bankas
2020-09-14
  • Bankai.jpg
     
  • 1220x530_banku sektorius 09 01_1-2.jpg
     
  • 1220x530_banku sektorius 09 01_1-22.jpg
     
13

2020 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sektorius uždirbo 128 mln. Eur pelną – beveik trečdaliu mažiau negu per tą patį laikotarpį 2019 m. Bankų veiklos pelnas mažėjo dėl išaugusių atidėjinių blogoms paskoloms. Pagal paskelbtus paskolų moratoriumus bankai nustatytus kriterijus atitinkantiems skolininkams atidėjo 0,5 mlrd. Eur paskolų, arba 2,7 proc. paskolų portfelio. Be to, bankai paskolų mokėjimus atidėjo ir kitiems, moratoriumo kriterijų neatitinkantiems skolininkams, taigi bendrai atidėta paskolų portfelio dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė maždaug 1,4 mlrd. Eur. Nepaisant ekonomikos suvaržymų, gyventojų ir įmonių indėliai sparčiai augo, o paskolų portfelis įmonėms reikšmingai traukėsi.

„Kelis mėnesius galioję griežti karantino apribojimai, skirti koronaviruso pandemijai suvaldyti, bei su tuo susijęs ekonominės raidos neapibrėžtumas lėmė bankų paskolų portfelio susitraukimą ir reikšmingai atsiliepė finansiniam rezultatui. Dėl koronaviruso dirbdami karantino sąlygomis bankai sėkmingai išlaikė šio sudėtingo laikotarpio egzaminą. Nors jie buvo uždarę dalį skyrių, o veikiančiuose skyriuose dėl saugumo taip pat buvo ribotai teikiamos paslaugos, tačiau jos buvo pasiekiamos elektroniniais kanalais. Daugiausia dėmesio bankai skyrė esamų klientų finansinės būklės analizei, jų paimtų paskolų pertvarkymui, o ne naujų paskolų suteikimui ar klientų pritraukimui“, – sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė.

Ji pažymi, kad didžioji dalis bankų prisijungė prie paskolų moratoriumų, kuriais sutarė, kad visi nustatytus kriterijus atitinkantys paskolų gavėjai galės kreiptis dėl paskolos mokėjimų atidėjimo iki 6 ar 12 mėn. nekeičiant kitų paskolos sutarties sąlygų. Be to, kai kurie bankai prisijungė prie valstybės įsteigtos finansų įstaigos INVEGA verslo skatinimo priemonių „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinių garantijų paskoloms 2“ (PGP2) įgyvendinimo. Nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėję paskolų gavėjai taip pat galėjo pasinaudoti INVEGA palūkanų kompensavimo priemone.

„Trumpuoju laikotarpiu šios priemonės palengvino bankų skolininkų būklę, kartu prisidėjo prie geresnio, negu tikėtasi, palūkanų pajamų surinkimo, mat, atidėjus paskolos sumos dalinius grąžinimus ir dėl kitų valstybės pagalbos priemonių, išaugo skolininkų galimybės mokėti palūkanas laiku. Vis dėlto ilgesniuoju laikotarpiu dalis šių skolininkų gali susidurti su tam tikrais sunkumais grąžinti paskolas laiku. Todėl tikėtina, kad, pasibaigus moratoriumų galiojimo terminams, nemokių skolininkų bankuose gali daugėti“, – sako Jekaterina Govina.

Per 2020 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelio grynoji vertė sumažėjo 727 mln. Eur (3,5 %) – iki 19,9 mlrd. Eur. Gyventojai toliau aktyviai skolinosi ir jų paskolos išaugo 182 mln. Eur (1,8 %) – iki 10,6 mlrd. Eur. Paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis nagrinėjamu laikotarpiu pdidėjo 8 proc., o neveiksnių paskolų padengimo specialiaisiais atidėjiniais rodiklis – 1,0 proc. p. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 32,6 proc. Per ketvirtį bankai patyrė 23 mln. Eur paskolų vertės sumažėjimo išlaidų (tai sudaro 0,1 % paskolų portfelio vertės). Sparčiau blogėjusius paskolų kokybės rodiklius amortizavo operatyviai pritaikytos bankų paskolų moratoriumų ir laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės. 

Prasidėjus koronaviruso protrūkiui bankų pritrauktų indėlių apimtis gerokai išaugo. Indėlių spartų augimą galima paaiškinti tiek ūkio subjektų noru kaupti lėšas vyraujant netikrumo dėl ateities sąlygomis, tiek valstybės rėmimo programomis. Ypač reikšmingai indėliai padidėjo antrąjį ketvirtį: 1,8 mlrd. Eur, arba 7 proc., – iki 27,2 mlrd. Eur. 

Paskolų portfelio traukimasis ir spartus indėlių augimas lėmė paskolų ir indėlių santykio mažėjimą. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, paskolų ir indėlių santykis pasiekė 68,9 proc. – per ketvirtį sumenko net 7,7 proc. p. Paskolų ir indėlių santykis jau daugelį metų nuosaikiai mažėja, tačiau pastarąjį ketvirtį fiksuotas itin reikšmingas jo krytis. 

„Tokia maža rodiklio reikšmė rodo, kad bankai turi daug išteklių kreditavimo veiklai, tačiau taip pat signalizuoja, kad šie ištekliai nėra efektyviai įdarbinami, t. y. nėra skolinami. Vis dėlto tikėtina, kad tokia maža rodiklio reikšmė susidarė laikinai dėl netipinių koronaviruso ir karantino nulemtų aplinkybių. Ateityje bankai turės ieškoti būdų, kaip efektyviai panaudoti susikaupusias perteklines lėšas arba turės susitaikyti su gerokai mažėjančiu pelningumu“, – sako Jekaterina Govina. 

2020 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sektoriaus uždirbtas pelnas (128 mln. Eur) buvo 51 mln. Eur, arba 28,6 proc., mažesnis negu per tą patį laikotarpį 2019 m. Pelningai dirbo 10 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, sumažėjo. 

Visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 10 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 7 bankai. 

Naują Bankų veiklos apžvalgą rasite čia.