2022-09-06
Paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio metinis augimas 2022 m. liepos mėn. tebebuvo spartus ir sudarė 13,4 proc., tačiau būsto ir ne finansų įmonių paskolų portfelių augimo tempai šiek tiek sulėtėjo. Toliau kylant EURIBOR palūkanų normoms, kartu didėjo paskolų ne finansų įmonėms ir būsto paskolų palūkanų normos. Pastebimai pakilo ir naujų namų ūkių indėlių palūkanų normos, labiausiai – tų, kurių terminas siekė 2 ir daugiau metų. Metinis namų ūkių indėlių sumos augimo tempas toliau lėtėjo, o įmonių indėlių suma, palyginti su buvusia prieš metus, ir toliau buvo mažesnė.
Komentuoja Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas
Metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas liepos mėn. sulėtėjo iki 16,3 proc., nors pats portfelio dydis per mėnesį šiek tiek išaugo (žr. 1 pav.). Kartu įvertinant 2021 m. spalio mėn. lizingo paskolų portfelio prijungimą prie „OP Corporate Bank“, pinigų finansų įstaigų1 (PFĮ) turimas įmonių paskolų portfelio metinis padidėjimas būtų 22,9 proc. Paskolų portfelio augimui reikšmingą įtaką ir toliau daro keli pagrindiniai veiksniai: bazės efektas – prieš metus po COVID-19 pandemijos dar tik pradėjęs atsigauti skolinimas įmonėms ir pastaruoju metu padidėjęs infliacijos augimo tempas, dėl kurio įmonėms skolintis teko daugiau pabrangus žaliavoms ir tarpinėms prekėms. Nors paskolų įmonėms portfelio augimo tempas dėl minėtų priežasčių vis dar yra spartus, tikrųjų naujų paskolų2 ne finansų įmonėms srautas liepos mėn. buvo 24,9 proc. mažesnis nei ankstesnį mėn. ir 15,7 proc. mažesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.). Tai lėmė 22,8 proc. mažesnis nei prieš mėnesį ir 16,4 proc. mažesnis nei prieš metus liepos mėn. suteiktų naujų paskolų įmonėms skaičius bei 11,8 proc. per mėnesį ir 4,4 proc. per metus sumažėjusi vidutinė paskolų vertė.
Liepos mėn. būsto paskolų portfelio augimo tempas truputį sulėtėjo, o vartojimo ir kitų paskolų portfelio augimo tempas šiek tiek paaugo. Paskolų namų ūkiams portfelis liepos mėn. buvo 11,4 proc. didesnis nei prieš metus. Sparčiausiai ir toliau augo būsto paskolų portfelis – 12, o vartojimo ir kitų paskolų portfelis per metus padidėjo 8,5 proc. (žr. 1 pav.). Suteiktų tikrųjų naujų būsto paskolų srautas per mėnesį sumažėjo 5,7 proc., tačiau buvo 12 proc. didesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.). Tikrųjų naujų vartojimo ir kitų paskolų srautas liepos mėn. buvo 6,5 proc. mažesnis nei prieš mėnesį, tačiau 67 proc. didesnis nei prieš metus.
Padidėjusių EURIBOR palūkanų normų įtaka tapo dar ryškesnė liepos mėn. – kilo tiek paskolų įmonėms, tiek namų ūkiams suteikiamų būsto paskolų palūkanų normos (žr. 3 pav.). Vidutinė naujų paskolų ne finansų įmonėms palūkanų norma sudarė 3,7 proc. – 0,4 proc. punkto daugiau nei birželio mėn. ir 0,9 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai per praėjusius 12 mėn. Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 2,5 proc. – per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir buvo 0,4 proc. punkto didesnė nei vidutiniškai per praėjusius 12 mėn. Naujų vartojimo paskolų vidutinė palūkanų norma liepos mėn. sudarė 8,8 proc. – 0,2 proc. punkto daugiau nei birželio mėn. ir 0,5 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai per praėjusius 12 mėn. Naujų paskolų kitiems nei būsto įsigijimo ar vartojimo tikslams palūkanų norma liepos mėn. nepasikeitė ir sudarė 5,3 proc.
Padidėjus EURIBOR palūkanų normoms, naujų namų ūkių indėlių palūkanų normos liepos mėn. taip pat pakilo (žr. 3 lentelę). Vidutinė namų ūkių naujų indėlių palūkanų norma sudarė 0,6 proc. – 0,3 proc. punkto daugiau nei praėjusį mėnesį ir 0,4 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai per praėjusius 12 mėn. Indėlių, kurių terminas iki 1 m., palūkanų norma sudarė 0,4 proc. – per mėnesį išaugo 0,2 proc. punkto ir buvo 0,3 proc. punkto didesnė nei praėjusių 12 mėn. vidurkis. Indėlių, kurių terminas 1–2 m. ir 2 ar daugiau metų, palūkanos liepos mėn. sudarė atitinkamai 1,2 ir 1,8 proc. – per mėnesį pakilo 0,4 ir 0,7 proc. punkto. Abiejų šių terminų indėlių palūkanos buvo atitinkamai 0,7 ir 0,9 proc. punkto didesnės nei praėjusių 12 mėn. vidurkis.
Tiek namų ūkių, tiek įmonių indėlių bankuose sumos liepos mėn. šiek tiek išaugo. Namų ūkių indėliai bankuose liepos mėn. sudarė 20 mlrd. Eur ir per mėnesį padidėjo 0,6 proc. Metinis namų ūkių indėlių augimo tempas liepos mėn. toliau mažėjo ir sudarė 4,5 proc. (žr. 4 pav.), o bendra indėlių suma buvo 0,9 mlrd. Eur didesnė nei prieš metus (žr. 5 pav.). Namų ūkių indėliams augant lėčiau už paskolų portfelį, namų ūkių paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 4,3 proc. punkto ir sudarė 64,8 proc. (žr. 6 pav.). Ne finansų įmonių indėlių suma liepos mėn. išaugo 2 proc. ir sudarė 9 mlrd. Eur. Įmonių indėlių suma per metus susitraukė 3,4 proc. (žr. 4 pav.) – tai lėmė po pandemijos atsigavusios įmonių investicijos, taip pat gausesnis sukauptų rezervų panaudojimas dėl išaugusios infliacijos ir didėjančio spaudimo darbo rinkoje. Paskolų ne finansų įmonėms portfeliui sparčiau didėjus dėl atsigaunančio įmonių kreditavimo,įmonių paskolų ir indėlių santykis per metus padidėjo 22,8 proc. punkto – iki 106,6 proc. (žr. 6 pav.).
1 Bankų ir kredito unijų.
2 Tikrosios naujos paskolos apima sutartis, kuriose pirmą kartą nustatomos paskolos sąlygos, ir persvarstant sutartis padidintas paskolų dalis. Tikrosios naujos paskolos neapima atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų lėšų pereikvojimo, kredito kortelės kredito.
1 lentelė. PFĮ paskolų tam tikriems sektoriams portfelio ir srauto metiniai pokyčiai (procentais)
.JPG)
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų atskiriems sektoriams palūkanų normos
.JPG)
3 lentelė. Namų ūkių naujų indėlių (pagal skirtingus terminus) PFĮ palūkanų normos (procentais)
.JPG)
