Lietuvos bankas
2019-04-30
  • Fotolia_101884972_Subscription_Monthly_M (1).jpg
     
11

Draudimo rinka Lietuvoje pernai išaugo daugiau nei dešimtadaliu, tačiau augimo tempas, palyginti su 2017 m., nuosaikiai lėtėjo. Ne gyvybės draudimo rinka, kurioje daugiausia dominuoja transporto draudimas, plėtėsi sparčiau ir augimu lenkė gyvybės draudimo sektorių, kurio varomąja jėga išliko investicinis gyvybės draudimas.

„2018 m. draudimo sektoriui buvo palankūs: didėjo visų didesnių draudimo grupių įmokų apimtis. Drastiškų pokyčių nei pačioje rinkoje, nei portfelio struktūroje nebuvo, todėl galima sakyti, kad rinkos augimas atspindi teigiamus šalies ekonomikos pokyčius. Vis dėlto, net ir rinkai augant dviženkliais skaičiais, pagal draudimo rinkos išsivystymo lygį apibūdinančius rodiklius, nuo Europos Sąjungos vidurkio smarkiai atsiliekame,“ – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Ne gyvybės draudimo rinka 2018 m. pradžioje augo labai sparčiai (apie 23 %) ir leido tikėtis rekordinių įmokų augimo, bet metų pabaigoje augimo tempas sulėtėjo. Galiausiai ne gyvybės draudimo įmokų suma pernai padidėjo 12,2 proc. Didžiąją dalį šio augimo lėmė padidėjusi transporto priemonių draudimo ir medicininių išlaidų draudimo apimtis. Svarbiausios ne gyvybės draudimo rinkos draudimo rūšies – TPVCA draudimo – įmokų suma padidėjo beveik 16 proc. (iki 249,6 mln. Eur) ir sudarė 40 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Antros pagal dydį kasko draudimo rūšies draudimo įmokų suma išaugo 12 proc. (iki 148,9 mln. Eur). Lietuvoje populiarėjantis ir daugelio įmonių papildoma motyvacine priemone darbuotojams skatinti pasirenkamas medicininių išlaidų draudimas pernai padidėjo penktadaliu ir sudarė 6,6 proc. visos ne gyvybės rinkos. Trečios pagal dydį draudimo rūšies – turto – įmokų suma išaugo beveik 6 proc. ir sudarė 109 mln. Eur.

Gyvybės draudimo rinkos augimo tempas (7,3 %) pernai iš neigiamo tapo teigiamu. Tam paaiškinti yra objektyvių priežasčių, kurių pagrindinė – aukšta palyginamoji bazė. Dėl pasikeitusių teisės aktų 2016 m. pabaigoje buvo fiksuotas didžiulis draudimo įmokų šuolis, bet 2017 m. draudimo įmokų apimtis vėl sumažėjo, tad 2018 m. jos tiesiog vėl grįžo į 2016 m. lygį. Nagrinėjant detaliau, matyti, kad susitraukė tradicinių gyvybės sutarčių apimtys, tačiau dešimtadaliu padidėjo investicinio gyvybės draudimo įmokos: metų pabaigoje jos siekė 151,2 mln. Eur ir sudarė beveik du trečdalius visų gyvybės draudimo įmokų.

Vis dėlto, nors draudimo rinka auga, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, ji vis dar yra gana menkai išplėtota. 2018 m. draudimo rinkos skvarba, kuri yra pagrindinis rinkos išsivystymo lygį nustatantis rodiklis, Lietuvoje sudarė 1,8 proc., o tankis arba, kitaip sakant, draudimo įmokos, vidutiniškai tenkančios vienam gyventojui, – 313 Eur. Naujausi 2017 m. duomenys rodo, kad atitinkami rodikliai ES buvo apie 7 proc. ir 2 000 Eur.

Nors ir draudimo rinka, ir įmokų sumos augo, draudimo išmokų pernai išmokėta 0,6 proc. mažiau nei prieš metus – 452,6 mln. Eur. Ne gyvybės draudimo išmokos pernai padidėjo beveik 7 proc. – iki 323,7 mln. Eur. Tuo metu gyvybės draudimo šakos išmokos sumažėjo 15 proc. – iki 128,9 mln. Eur. Tokią tendenciją galima paaiškinti cikliškumu: užpernai baigė galioti 15 metų gyvybės draudimo sutartys, sudarytos 2002 m. draudimo sutarčių sudarymo piko metu, tad išmokų suma, nuo kurios skaičiuojamas pokytis, buvo labai didelė.

Šalies rinkoje 2018 m. pabaigoje draudimo paslaugas Lietuvoje teikė 20 registruotų draudikų (9 įmonės ir 11 kitose ES šalyse registruotų įmonių filialų), veikė 95 draudimo brokerių įmonės. Beveik visi draudikai dirbo pelningai: draudimo įmonės uždirbo 42,2 mln. Eur pelno, draudimo brokerių įmonės – 3,9 mln. Eur. Visos įmonės pernai vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus.

Išsami 2018 m. Lietuvos draudimo rinkos apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje.