2015-07-03
Būsto kredito reguliavimas – būdas skatinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą
Finansų sistemos atsparumą stiprinančių ir riziką mažinančių makroprudencinės politikos priemonių tinkamas įgyvendinimas padeda išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulų ir užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į Europos ekonomikos augimą, teigiama Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje Vilniuje, kurioje pranešimą skaito Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Vitoras Konstancijus (Vítor Constâncio).
„Lietuva viena iš pirmųjų Europoje įvertino krizės pamokas ir jau nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias būsto kredito reguliavimo priemones – Atsakingojo skolinimo nuostatus. Šioje konferencijoje siekiame pasidalyti tokių priemonių taikymo patirtimi ir kartu su kitomis šalimis ieškoti atsakymų į naujus makroprudencinės politikos įgyvendinimo iššūkius“, – sakė Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
ECB pirmininko pavaduotojas Vitoras Konstancijus paragino stiprinti makroprudencinės politikos sistemą Europoje ir plėsti makroprudencinių priemonių rinkinį, siekiant apriboti pernelyg didelį kredito augimą ir atsižvelgti į jo disbalansą finansų rinkose.
„Būtina veiksmingai taikyti atsakingojo skolinimosi priemones (paskolos įmokos dydžio ir pajamų santykį bei kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykį), perkelti jas į Europos teisės aktus ir užtikrinti koordinavimą tarp Europos institucijų.
Be to, būtina, kad makroprudencinės priemonės apimtų šešėlinį bankų sektorių dėl jo padidėjusio vaidmens finansiniam tarpininkavimui“, – pabrėžė Vitoras Konstancijus, ECB pirmininko pavaduotojas.
Makroprudencinės politikos priemonėmis siekiama stiprinti finansų sistemos atsparumą šokams ir užkirsti kelią sisteminės rizikos susidarymui, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus indėlis į ekonomikos augimą.
Lietuvos bankas dar 2011 m. priėmė Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais įgyvendintos būsto kredito reguliavimo priemonės, tokios kaip paskolos įmokos dydžio ir pajamų santykis bei kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis. Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių Europos Sąjungoje (ES), įgyvendinusių šias priemones. Šiuo metu panašias būsto kredito reguliavimo priemones taiko daugelis ES šalių.
Konferencijoje Vilniuje aptariami klausimai, susiję su būsto kredito srautus ribojančių priemonių poveikiu ekonomikai ir sisteminei rizikai, šių priemonių veiksmingumu, įgyvendinimu bei sąveika su kitomis priemonėmis. Konferencijoje pateikiami ekspertų vertinimai, pristatomi moksliniai tyrimai ir šalių patirtis nustatant, įgyvendinant ir taikant šias makroprudencinės politikos priemones. Renginyje dalyvauja ir pranešimus skaito aukšto lygio makroprudencinės politikos formuotojai ir ekspertai iš Lietuvos banko, ECB, Tarptautinio valiutos fondo, Europos sisteminės rizikos valdybos, taip pat kitų ES, JAV ir Azijos šalių institucijų.
ECB pirmininko pavaduotojo Vitoro Konstancijaus kalba paskelbta čia.