2023-10-12
Bankų sektorius pirmąjį pusmetį: pirmoji solidarumo įnašo įmoka, indėlių migracija ir augusios palūkanos
Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sektorius toliau fiksavo neįprastai didelį pelningumą ir jau pervedė į biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką. Kylant palūkanoms, einamųjų indėlių apimtis mažėjo, terminuotųjų – didėjo, o paskolų portfelį augino paskolos gyventojams.
„Bankų pelno rodikliai atitinka Lietuvos banko skaičiavimus ir matome, kad mūsų pasiūlyti sprendimai, kaip bankai šiomis aplinkybėmis galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių, taip pat yra įgyvendinami. Sektorius toliau yra gerai kapitalizuotas ir likvidus. Daug dėmesio skiriame bankų paslaugų kokybei, taip pat bendromis pajėgomis inicijavome duomenų keitimąsi kovojant su kibernetinėmis atakomis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Bankai jau pervedė gynybos pajėgumams stiprinti skirtą pirmąją laikinojo solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. Eur. Visa šio įnašo suma už 2023 m. gali siekti apie 250 mln. Eur. Šią priemonę Lietuvos bankas pasiūlė susiformavus išskirtinėms aplinkybėms išaugusių palūkanų aplinkoje.
Pirmojo pusmečio bankų sektoriaus pelnas sudarė 515 mln. Eur – du su puse karto daugiau negu per 2022 m. tą patį laikotarpį (203 mln. Eur). Pelningai dirbo 15, nuostolingai – 3 rinkos dalyviai. Pastarieji bendrai patyrė 5 mln. Eur nuostolį.
Bankų sektoriaus palūkanų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 1,1 mlrd. Eur ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo beveik 700 mln. Eur, arba tris kartus. Reikšmingas palūkanų pajamų augimas fiksuojamas jau trečią ketvirtį iš eilės. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. Eur – iki beveik 134 mln. Eur.
2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje bankuose buvo laikoma 46,7 mlrd. Eur indėlių. Didžiąją jų dalį sudarė gyventojų indėliai – 29,4 mlrd. Eur, iš jų 7,9 mlrd. Eur buvo einamieji nerezidentų indėliai Revolut banke. Pašalinus Revolut įtaką per ketvirtį gyventojų indėliai padidėjo 0,4 mlrd. Eur, arba 1,9 proc., o valdžios sektoriaus ir įmonių indėlių sumažėjo po 0,45 mlrd. Eur, arba atitinkamai 10,1 ir 4 proc.
Šiuo metu už 12 mėn. trukmės terminuotąjį indėlį bankai siūlo nuo 3,5 iki 4,5 proc. metinių palūkanų, o vasario pabaigoje (kai Lietuvos bankas pradėjo viešai skelbti šiuos duomenis) siūlė nuo 1,2 iki 2,9 proc. Kylant palūkanų normoms, terminuotųjų indėlių sparčiai daugėjo: jų dalis per pusmetį paaugo 8 proc. punktais – nuo 13 iki 21 proc.
Paskolų portfelis birželio pabaigoje sudarė daugiau kaip 26 mlrd. Eur ir per ketvirtį padidėjo 519 mln. Eur (2 %). Didžiąją augimo dalį sudarė paskolos gyventojams, per ketvirtį padidėjusios 395 mln. Eur (2,8 %) – iki 14,4 mlrd. Eur.
Būsto paskolos per ketvirtį išaugo 203 mln. Eur (1,8 %) – iki 11,4 mlrd. Eur. Palyginti su praėjusių metų pirmojo pusmečio pabaiga, būsto paskolų portfelis per metus padidėjo beveik dešimtadaliu. Toliau stebima tendencija, kad, kylant bazinėms palūkanų normoms, bankų marža šiek tiek mažėja. Naujausiais (rugpjūčio) duomenimis, vidutinė būsto paskolų palūkanų norma sudarė 5,8 proc. (2022 m. rugpjūtį – 2,8 %, 2020 m. rugpjūtį – 2,3 %), bankų marža – 1,8 proc. (2022 m. rugpjūtį – 1,9 %, 2020 m. rugpjūtį – 2,3 %).
Paskolos įmonėms per ketvirtį išaugo 25 mln. Eur (0,2 %) ir sudarė 10,6 mlrd. Eur (32,4 % viso paskolų portfelio). Daugiausia didėjo paskolos administracinės ir aptarnavimo veiklos bei energetikos sektoriuose veikiančioms įmonėms. Palyginti su praėjusių metų pirmojo pusmečio pabaiga, paskolos verslui per metus išaugo 6,8 proc.
Būsto paskolų segmente istoriškai dominuoja trys bankai (užima 90,2 % rinkos dalies), kitų rinkos dalyvių įsitraukimas didėja iš lėto (per ketvirtį jų dalis išaugo 0,3 proc. p.). Vartojimo paskolų segmente veikia gerokai daugiau lygiaverčių konkurentų – aktyvesni buvo mažesni rinkos dalyviai, besispecializuojantys šiame segmente.
Apžvelgiamu laikotarpiu šiek tiek ūgtelėjo didesnės rizikos paskolų kiekis, tačiau neveiksnių (blogų) paskolų apimtis pakito nedaug, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri.
Visi šalyje veikiantys bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus: kapitalo pakankamumas yra aukštas, toliau dominuoja aukščiausio lygio kapitalo priemonės. Bankai turi dideles likvidumo atsargas – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio, LCR) beveik 4 kartus viršijo nustatytą minimumą ir yra gerokai didesnis nei kitose Europos šalyse.
Viena iš grėsmių, su kuriomis susidūrė bankai, buvo kibernetiniai išpuoliai: fiksuotos ir pavienės, ir koordinuotos kibernetinės atakos – dažniausiai paskirstytojo paslaugos trikdymo atakos (DDoS). Dažniausiai jos turėjo trumpalaikį ir mūsų šalyje nereikšmingą poveikį bankų paslaugų pasiekiamumui. Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro iniciatyva nuo metų vidurio kredito įstaigos dalijasi įvairia kibernetinio saugumo informacija. Tikimasi, kad ši priemonė padidins atsparumą kibernetinėms rizikoms.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų sektoriaus dalyvių: banko licencijas turi 13 ir kaip užsienio bankų filialai veikia dar 5 bankai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.
Lietuvos banko interneto svetainėje kas ketvirtį viešai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Šią informaciją rasite čia.
