2015-03-31
Bankų sektoriaus reguliavimo naujovės orientuotos į finansinio stabilumo stiprinimą, didesnę konkurenciją ir saugumą
Lietuvos bankų sektoriuje dar šiais metais numatoma pradėti įgyvendinti reguliacines naujoves, padėsiančias užkirsti kelią gyventojų prasiskolinimui, taip pat pradėti taikyti papildomus kapitalo reikalavimus, sustiprinsiančius finansų sistemos stabilumą, o vartotojai pajus didesnės konkurencijos tarp bankų naudą, šaliai nuo kitų metų prisijungus prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA).
„Dabartinės palūkanų žemumos skatina žmones pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes. Todėl atsiranda papildomas poreikis saugikliams, kad namų ūkiai išvengtų rizikų, susijusių su galimu – ir tikriausiai būsimu – palūkanų normų padidėjimu“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuvoje namų ūkiai gali paimti paskolą net iki vienuolikos kartų viršijančią jų metines pajamas, o, pavyzdžiui, Airijoje galimas maksimalus paskolos ir metinių pajamų santykis yra 3,5, Jungtinėje Karalystėje – 4,5. Lietuvoje taikomas maksimalios paskolos trukmės ribojimas leidžia imti paskolą 40 metų. Kitos šalys – griežtesnės, pavyzdžiui: Kanada, Prancūzija, Portugalija, Suomija, Bulgarija paskolos trukmę riboja iki 25 metų. Lietuvos bankas mato būtinybę imtis prevencijos ir numato keisti Atsakingojo skolinimo nuostatus ir sutrumpinti maksimalią paskolos trukmę. Vertinant namų ūkių gebėjimą grąžinti paskolą, pažymėtina, kad turės būti naudojama aktuali, tačiau ne mažesnė, nei Lietuvos banko nustatyta palūkanų norma. Šiuo metu konkretūs pakeitimų dydžiai yra derinami su rinkos dalyviais, juos numatoma įgyvendinti dar šiais metais.
Į Lietuvos teisės aktus perkėlus Ketvirtąją kapitalo reikalavimų direktyvą ir reglamentą, bankams bus taikomi papildomi reikalavimai: anticiklinio kapitalo rezervas, sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervas, sisteminės rizikos rezervas, o prireikus būtų taikomi ir kiti reikalavimai.
Dar šiais metais turėtų būti perkeliami ir ES Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos reikalavimai. Numatoma parengti bankų pertvarkymo planus, kuriais būtų vadovaujamasi, jei tektų gelbėti su sunkumais susidūrusį banką. Pakeitimų esmė ta, kad žlungančios finansų įstaigos nebūtų gelbėjamos mokesčių mokėtojų pinigais.
Lietuvai nuo kitų metų prisijungus prie SEPA, mokėjimų rinka žengs į kokybiškai naują konkurencijos lygį. Suvienodinus mokėjimų standartus, gyventojai galės atlikti mokėjimus per užsienio bankus, jei tie bankai siūlys mažesnį įkainį ar kokybiškesnę paslaugą.
Dar šiemet įsigalios nauji saugumo reikalavimai mokėjimams internetu. Vienas iš aspektų – popierines kodų korteles numatoma pakeisti saugesnėmis alternatyvomis, pavyzdžiui, kodų generatoriais ar elektroniniu parašu.
Išsamiau apie bankų sektorių laukiančias naujoves - Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pristatyme (2.6 MB download icon), skelbtame Lietuvos bankų asociacijos metiniame renginyje 2015 m. kovo 30 d.