2024-06-28
Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2024 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi paskelbti duomenys rodo, kad:
tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje ataskaitiniu laikotarpiu buvo neigiamas ir sudarė 67,4 mln. Eur. Šį srauto pokytį lėmė sumažėjusios nerezidentų investicijos į skolos priemones ir neigiamos reinvesticijos. Didžiausias srautas į Lietuvą fiksuotas iš Lenkijos (194,8 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Singapūro (85,3 mln. Eur), Latvijos (84,4 mln. Eur) ir Estijos (82,8 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į apdirbamosios gamybos (183,7 mln. Eur) ir sumažėjusios – į finansinės ir draudimo veiklos (316 mln. Eur) įmones;
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 27,4 proc. ir sudarė 692,3 mln. Eur. Didžiausią pajamų dalį lėmė išmokėti dividendai investuotojams (699,7 mln. Eur) (žr. 1 pav.). Daugiausia dividendų gavo Švedijos (221,9 mln. Eur), Latvijos (218,9 mln. Eur) ir Estijos (182,9 mln. Eur) investuotojai;
sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 5,8 proc. ir 2024 m. kovo 31 d. sudarė 33,7 mlrd. Eur, arba 46,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijoje sukauptosios TUI sudarė 25,1 mlrd., o Estijoje – 36,7 mlrd. Eur (žr. 2 pav.). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 11 652 Eur TUI (2023 m. kovo 31 d. – 11 126 Eur). Lietuvoje daugiausia investavo Vokietijos (5,9 mlrd. Eur), Estijos (3,8 mlrd. Eur), Nyderlandų (3,3 mlrd. Eur), Švedijos (3,3 mlrd. Eur) ir Latvijos (2 mlrd. Eur) investuotojai. Daugiausia TUI (11,8 mlrd. Eur) pritraukė finansinės ir draudimo veiklos įmonės, jose investicijos padidėjo 9,8 proc.;
Lietuvos TI srautas užsienyje apžvelgiamu laikotarpiu buvo neigiamas ir sudarė 295,8 mln. Eur. Jį lėmė sumažėjusios rezidentų skolos ir nuosavybės priemonių investicijos. Didžiausias neigiamas investicijų srautas fiksuotas JAV (156,1 mln. Eur) ir Estijoje (76,3 mln. Eur), o didžiausias teigiamas – Latvijoje (18,8 mln. Eur); pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausias sumažėjimas buvo profesinės, mokslinės ir techninės (153,8 mln. Eur) veiklos įmonėse;
TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, sudarė 72,7 mln. Eur, o jų pagrindinės dalys – reinvesticijos ir dividendai – atitinkamai 38,4 mln. ir 24,5 mln. Eur. Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (55,7 mln. Eur), Kipre (9,4 mln. Eur) ir Estijoje (6,9 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonių (38,8 mln. Eur);
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2024 m. kovo 31 d. sudarė 12,7 mlrd. Eur. Lietuvos TI į Europos Sąjungos (ES) valstybes nares sudarė 59,8 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys: JAV ir Latvija (35 ir 16,3 % visų Lietuvos TI užsienyje). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (46,7 %, arba 5,9 mlrd. Eur).
1 pav. Nerezidentų TUI pajamos
2 pav. Sukauptosios TUI Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2024 m. kovo 31 d.
Lietuvoje .png) |
Latvijoje  |
Estijoje  |
| 33,7 mlrd. Eur | 25,1 mlrd. Eur | 36,7 mlrd. Eur |
Šaltiniai: Lietuvos bankas, Valstybės duomenų agentūra, Latvijas Banka ir Eesti Pank.
ES lygmeniu 2024 m. atliekama Eurostato ir Europos Centrinio Banko koordinuojama mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų rodiklių revizija. Siekiant turėti suderintus makroekonominės statistikos duomenis, bus peržiūrėti TUI duomenys. Revizuota nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio TUI rodiklių eilutė bus paskelbta 2024 m. rugsėjo 30 d.
Išsamūs TI duomenys pateikiami Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (84.4 KB download icon)