2022 m. antrojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balanso (ESB) deficitas, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 13,6 proc. ir sudarė 1,0 mlrd. Eur, arba 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ESB deficitą lėmė išaugę užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitai, kurių neatsvėrė perviršiniai paslaugų ir antrinių pajamų balansai. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, dėl prekių importo, didėjusio sparčiau (9,7 %) už eksportą (6,0 %), 33,4 proc. padidėjo užsienio prekybos balanso deficitas, kuris sudarė 2,0 mlrd. Eur. Tuo pačiu metu pirminių pajamų balanso deficitas padidėjo 20,4 proc. ir sudarė 813,6 mln. Eur. Šį pokytį daugiausia lėmė padidėjęs investicinių pajamų balanso deficitas, kurį labiausiai padidino Lietuvoje veikiančių verslo subjektų užsienio investuotojams išmokėti dividendai ir Lietuvos reinvesticijų sumažėjimas užsienyje, ir iš perteklinio deficitiniu tapęs kitų pirminių pajamų balansas. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų eksportui ir importui padidėjus atitinkamai 15,4 ir 6,9 proc., paslaugų balanso perviršis padidėjo (31,7 %) ir sudarė 1,6 mlrd. Eur. Labiausiai iš paslaugų padidėjo (39,0 %) transporto paslaugų balansas, jis sudarė 953,8 mln. Eur. Prieš metus ESB deficitas buvo gerokai mažesnis ir sudarė 119,8 mln. Eur, arba 0,9 proc. BVP (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, padidėjo 88,4 proc. ir sudarė 208,9 mln. Eur, arba 1,3 proc. BVP. Tam įtakos turėjo gautos didesnės įplaukos iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti;

ataskaitiniu laikotarpiu teigiamas grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas sudarė145,3 mln. Eur, arba 0,9 proc. BVP (žr. 2 pav.). Tai lėmė teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas, kurio nenusvėrė neigiami grynieji tiesioginių ir kitų investicijų srautai ir mažėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos;

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 3,8 mlrd. Eur, arba 6,3 proc. BVP;

Lietuvos bendroji skola užsieniui 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 42,0 mlrd. Eur, arba 69,6 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –3,2 mlrd. Eur, arba 5,3 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. Prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 39,0 mlrd. Eur, arba 75,2 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –1,3 mlrd. Eur, arba 2,6 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2022 m. antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuota ketvirčio ir mėnesio mokėjimų balansų bei tarptautinių investicijų balansų duomenų eilutė nuo 2017 m.
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (96.2 KB download icon)

Statistika, Išorės sektoriaus statistika